01
03 /
2016
Kartą vienas kunigas man pasakė, kad kaltės jausmo derėtų vengti, – tąsyk pamaniau, kad šis žmogus yra pernelyg plačių pažiūrų ir nepakankamai rimtai vertina nuodėmės padarinius. Bet atidžiau patyrinėjęs savęs kaltinimo logiką įsitikinau, kad kunigas buvo teisus: krikščioniškasis gyvenimas kviečia rinktis tarp Judo ir Petro laikysenos.
Nuo sąžinės priekaištų iki mirties
Šių Šventųjų metų gavėnia yra puikus laikas patirti perėjimą, „paschą“ – nuo netinkamo savęs kaltinimo prie būtino atgailavimo. Arba, jei jums taip labiau patinka, – perėjimą nuo sąžinės priekaištų prie atgailos.
Netinkamas savęs kaltinimas įkalina mus mūsų viduje ir praeityje, taip prarandame viltį bemąstydami, ką padarėme ar kokie esame. Tai Judo laikysena, nuvedusi iki mirties – jis paniro į neviltį abejodamas, kad jam galėtų būti atleista dėl padaryto blogio.
Savęs kaltinimas slepia gilią baimę – kad negalime išsilaisvinti iš mumyse esančio blogio. Taip prisiimame tam tikrą nuostatą – žvelgti tik į save pačius… Suprantama, kad taip tikrai rasime dėl ko nusivilti!
Į save pačius mes ir taip esame susitelkę, tad gailestingumo veikimas nukreiptas kita linkme. Jis ištraukia mus iš mūsų vidaus, kartu gelbėdamas ir nuo mirtį nešančio bei į neviltį stumiančio savęs kaltinimo.
Troškimas gyventi ir žengti pirmyn
Kai netinkamą savęs kaltinimą pakeičiame į nuoširdų gailestį ir gilų troškimą pasikeisti – tai yra atgaila. Užuot stūmę save neviltin kaip Judas, esame kviečiami elgtis kaip Petras: jis gailisi dėl nuodėmės, bet vėl pakyla. Sutikęs Jėzaus žvilgsnį, apsiverkia dėl niekingo savo poelgio. O vėliau į Viešpaties klausimą: „Ar myli mane ?“ triskart iš visos širdies atsako „taip“.
Atgaila sukelia mumyse tikrą pasibjaurėjimą nuodėme, tas pasibjaurėjimas yra būtinas, nes kol aiškiai nepamatome viso blogio bjaurumo, negalime nuo jo atsiriboti. Atgaila taip pat padeda priimti savo menkumą, savo „vargus“, kurie yra „dieviškojo gailestingumo sostas“, – taip gražiai yra pasakęs šv. Jonas XXIII.
Gailestingumas – tai atgijimas
Taip galime iš tiesų panerti į dieviškąjį atleidimą: išpažintis nėra vien tik sąžinės nuraminimas, bet atgijimas ir taip pat įsipareigojimas eiti arčiau Kristaus. Pakeitę kaltę atgaila imsime suprasti, kad labiausiai žeminančios, trikdančios nuodėmės, kurias sunkiausia išpažinti, ne visada yra pačios sunkiausios.
Pakeisti kaltę atgaila reiškia pulti glėbin Tėvui, kuris, kaip sūnaus palaidūno palyginime, bėga mūsų pasitikti, norėdamas pabučiuoti: „Mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo!“ (Lk 15, 24)
Tėvas Liudvikas Freras (Ludovic Frère),
Gapo ir Ambreno vyskupijos generalinis vikaras ir
Lauso Dievo Motinos šventovės rektorius
Vertė Ieva Venskevičiūtė
GAILESTINGUMO JUBILIEJAUS MALDA
Viešpatie Jėzau Kristau,
Tu mus mokei, kad būtume gailestingi
kaip dangiškasis Tėvas,
Tu mums sakei: kas regi Tave, tas regi ir Tėvą.
Parodyk mums savo veidą, ir mes išgelbėti būsim.
Meilės kupinas Tavo žvilgsnis išlaisvino Zachiejų
ir Matą iš godumo;
svetimautoją ir Magdalietę – iš laimės ieškojimo
vien kūriniuose;
pravirkdė Petrą po išdavystės,
o atgailaujančiam plėšikui pažadėjo Rojų.
Padaryk, kad žodžius, Tavo ìštartus samarietei,
kiekvienas išgirstume lyg sau pasakytus:
Jei tu pažintum Dievo dovaną!
Tu esi regimasis veidas neregimojo Tėvo,
Dievo, kuris labiausiai parodo savo visagalybę
atleisdamas ir pasigailėdamas, –
padaryk, kad Bažnyčia būtų regimasis Tavo veidas –
mūsų Viešpaties, prisikėlusio ir gyvenančio šlovėje.
Tu panorėjai, kad ir Tavo tarnai silpnumu apsivilktų,
idant deramai užjaustų vaikščiojančius nežinojimo
ir paklydimo tamsybėse;
padaryk, kad kiekvienas, bet kurį iš šių tarnų susitikęs,
pasijustų Dievo kviečiamas, mylimas ir išlaisvintas
iš nuodėmių.
Atsiųsk savo Dvasią ir visus pašventink Jos patepimu,
kad Gailestingumo jubiliejus būtų Viešpaties malonės
metai,
o Tavo Bažnyčia su nauju užsidegimu neštų džiugią
naujieną vargdieniams,
kaliniams ir prispaustiesiems skelbtų laisvę,
o akliesiems grąžintų regėjimą.
Užtariant Marijai, Gailestingumo Motinai,
Prašome Tave, kuris su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni
ir viešpatauji per visus amžių amžius.
Amen.
