Gailestingumas – stiprus vaistas nuo baimės

01
08 /
2016

Šiais metais popiežius Pranciškus ragina mus leistis „apkabinamiems“ dieviškojo Gailestingumo. Bet paprastai nepuolame į glėbį asmeniui, kurio bijome. Gailestingumo jubiliejus ragina mus atsižadėti bet kokios Dievo baimės.

Baimė ar pagarbus drebėjimas?

Auklėjimas, psichologija ar gyvenimo patirtis mumyse vienaip ar kitaip įskiepijo Dievo baimę, ir ją reikia skirti nuo to, ką Biblija vadina „drebėjimu“, šventa ir pagarbia baime Dievo didybės akivaizdoje. Tokia pagarbi baimė gaunama iš Šventosios Dvasios ir jos galima išmokti: „Ateikit, vaikai, ir manęs paklausykit, mokysiu jus pagarbios Viešpaties baimės.“ (Ps 33, 12)

Abejonė Dievo gerumu

Šis pagarbus drebėjimas nėra tos pačios prigimties kaip baimė – tas nerimą keliantis jausmas, tikėjimo gyvenime galintis pasirodyti kaip abejojimas Viešpaties gerumu. Tai gali būti Dievo bausmės baimė, galima bijoti Jo valios, bijoti, kad Jis ragina ką nors palikti ir t. t. Visa tai atspindi pasąmoninę baimę, kad Viešpats nenori mūsų laimės.

Baimė būti nemylimam

Kaustanti baimė gali kilti mąstant apie tai, ką Dievas apie mus žino. Savo nuodėmingumo bedugnės suvokimas gali priversti mus suabejoti besąlygiška Viešpaties meile.
Bet jeigu sužinotumėte, kad vienas gerų draugų jūsų bijo, kaip elgtumėtės ? Negi nedarytumėte visko, kad tik jis atsikratytų to nepagrįsto jausmo? Gailestingumo metų pradžios homilijoje popiežius Pranciškus ragina: „Atsikratykime visokios baimės […], nes tai netinka tam, kuris yra mylimas.“ (1)
Viešpats mus myli ir nori būti mylimas, tad šv. Faustinai Jis atskleidė: „Ak! Kaip skausmingai mane žeidžia netikėjimas mano gerumu. Nepatiklumo nuodėmės žeidžia mane skausmingiausiai.“ (2)

Gailestingumas – stiprus vaistas nuo baimių

Atsiverti Gailestingumui pirmiausia reiškia peržvelgti susikurtą Dievo paveikslą ir jį ištyrinti. Viešpats apsireiškia kaip mūsų draugas, geriausias sąjungininkas, amžina mūsų parama.
Šiais Gailestingumo metais tikrai galime patirti tai, apie ką kalbėjo popiežius Pranciškus, kviesdamas jaunimą į Pasaulio jaunimo dienas Krokuvoje: „O tu, mielas jaunuoli, miela jaunuole, ar kada nors pajutai į save nukreiptą begalinės meilės kupiną žvilgsnį – meilės, kuri, nepaisydama tavo nuodėmių, ribotumo ir suklydimų, ir toliau tavimi pasitiki ir žvelgia į tave sklidina vilties? Ar suvoki, koks vertingas esi Dievui, iš meilės davusiam tau viską?“ (3)

Tėvas Liudvikas Freras
Vertė Ieva Venskevičiūtė


1 Popiežius Pranciškus, Homilija, Roma, 2015 m. gruodžio 8 d.
2 Sesuo Marija Faustina Kowalska, Dienoraštis, nr. 1076.
3 Popiežius Pranciškus, Popiežiaus žinia pasaulio jaunuoliams, 2015 m. rugpjūčio 15 d.

Siekiant pagerinti paslaugų kokybę, svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies), kuriuos galite bet kada atšaukti. Tęsdami naršymą, sutinkate su privatumo ir slapukų politika.