15
05 /
2016
Prieš 25 metus, 1991 m. gegužės 1 d., popiežius Jonas Paulius II paskelbė encikliką „Centesimus annus“. Šis tekstas buvo parašytas minint Leono XIII enciklikos „Rerum novarum“ (1891 m.), tapusios krikščioniško socialinio mokymo pradininke, šimtmečio jubiliejų. Anot Džordžo Veigelio (George Weigel), savo enciklika Jonas Paulius II pabrėžė, kad Bažnyčia trokšta tokios visuomenės, kuri būtų ne vien laisva, tačiau laisva ir dorybinga; ją sudaryti turėtų trys svarbūs dėmenys – demokratinė politika, laisva ekonomika ir gyvybinga moralinėkultūrinė terpė.
Prieš 300 metų, 1716 m. gegužės 11 d., Neapolyje mirė jėzuitas šv. Pranciškus de Jeronimas. Negavęs leidimo vykti į misijas Tolimuosiuose Rytuose, šis jėzuitas keturis gyvenimo dešimtmečius paskyrė apaštalavimui gimtajame krašte – čia jis vykdė misijas Neapolio kvartaluose ir apylinkių kaimuose, garsėjo kaip paveikus pamokslininkas, rūpinosi vargšų vaikų globa, jūreivių gyvenimu, į krikščionių tikėjimą atvedė nemaža musulmonų. Veiklus jėzuitas, turėjęs ir mistiko dvasią (dažnai ekstazė jį ištikdavo tiesiog einant miesto gatve) vietos žmonių buvo pradėtas gerbti nuo pat savo mirties; jo kulto patvirtinimą (beatifikaciją 1806 m. ir kanonizaciją 1839 m.) kuriam laikui atidėjo tik Jėzaus Draugijos panaikinimas 1773 metais. Įdomu, kad vienas šio šventojo kulto židinių buvo Lietuvos pašonėje – Daugpilyje, kur XIX a. pradžioje veikusių jėzuitų pastangomis įgytas Pranciškaus de Jeronimo atvaizdas (dabar esantis Pušos bažnyčioje Latgaloje) pagarsėjo malonėmis.
Prieš 150 metų, 1866 m. gegužės 12 d., gimė kapucinas šv. Leopoldas Mandičius. Dabartinėje Juodkalnijos teritorijoje gimęs kroatas savo vienuolinį gyvenimą praleido Venecijos provincijoje (nuo 1906 m. iki mirties 1942 m. gyveno Paduvoje). Fiziniai trūkumai (žemas ūgis, luošumas) šio kapucino asmenyje derėjo su didžiule dvasios stiprybe. Leopoldas Mandičius buvo ypatingai atsidėjęs maldai už Rytų ir Vakarų krikščionių Bažnyčių vienybę, tad jį pelnytai galima laikyti vienu iš ekumeninio sąjūdžio pirmtakų. Vis dėlto labiausiai šis kapucinas pagarsėjo kaip nuodėmklausys – klausykloje jis dažnai praleisdavo net 12–15 valandų per parą. Anaiptol neatsitiktinai jubiliejiniais Gailestingumo metais popiežius Pranciškus panoro, kad šv. Leopoldo Mandičiaus palaikai (drauge su kito garsaus kapucinų nuodėmklausio, t. Pijaus Pietrelčiniečio kūnu) būtų atgabenti viešam pagerbimui į Romą ir įnešti į Šv. Petro baziliką.
Prieš 25 metus, 1991 m. gegužės 19 d., Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo konsekruoti pirmieji vyskupai nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje – Juozas Tunaitis ir Sigitas Tamkevičius. Priėmę šventimus iš kardinolo Vincento Sladkevičiaus rankų, jie įsijungė į apaštališkosios įpėdinystės grandinę, kuri per Eugenijų Pačelį (Pacelli) (konsekruotą 1917 m., vėliau išrinktą popiežiumi Pijumi XII) ir Prosperą Lambertinį (Lambertini) (konsekruotą 1724 m., vėliau tapusį popiežiumi Benediktu XIV) siekia 1541 m. Romoje konsekruotą kardinolą Scipioną Rebibą (Rebiba). Šią apaštališkosios vyskupų genealogijos grandinę pratęsė arkivysk. Sigitas Tamkevičius, konsekruodamas vyskupais Eugenijų Bartulį ir Rimantą Norvilą (1997 m.), Joną Ivanauską (2003 m.) ir Kęstutį Kėvalą (2012 m.).
Prieš 50 metų, 1966 m. gegužės 21 d., mirė Telšių vyskupas Petras Maželis. Gimęs Aukštaitijoje (1894 m.), bemaž visą savo, kaip dvasininko, gyvenimą Petras Maželis praleido Telšiuose – čia darbavosi kaip vikaras, gimnazijos ir kalėjimo kapelionas, laikraščio redaktorius, seminarijos dėstytojas, buvo paskirtas kapitulos kanauninku. Sovietmečiu pradėjo eiti Telšių vyskupijos kanclerio pareigas, o 1950 m. perėmė vyskupijos administravimą. 1955 m. jis ir Julijonas Steponavičius tapo pirmaisiais vyskupais, įšventintais Lietuvoje po antrosios sovietų okupacijos. Paskirtas Telšių vyskupijos apaštaliniu administratoriumi, sovietų valdžiai lojalus Petras Maželis vienintelis iš Lietuvos vyskupų turėjo realią galimybę dalyvauti 1962–1965 m. vykusiame Vatikano II susirinkime, tačiau ja nepasinaudojo – atsisakė vykti, motyvuodamas silpna sveikata. 1964 m. Petras Maželis buvo paskirtas Telšių vyskupu ordinaru. Jis vienintelis sovietų okupacijos metais gavo įprastomis aplinkybėmis natūralų visateisio vyskupijos ganytojo titulą – dėl nenormalios Bažnyčios padėties sovietų režimo metais visi kiti Lietuvos vyskupai buvo skiriami valdyti vyskupijas tik apaštalinių administratorių, kuriuos esant reikalui ar pasikeitus aplinkybėms būtų galima pakeisti ar perkelti į kitas pareigas, teisėmis. 1965 m. Petras Maželis pirmą kartą įformino Lietuvos katalikų teritorinę bažnytinę vyresnybę, tapdamas Lietuvos vyskupijų Ordinarų kolegijos (ji vėliau pertvarkyta į Lietuvos vyskupų konferenciją) pirmininku. Mirė eidamas 72uosius metus; palaidotas Telšių katedros šventoriuje.
Prieš 400 metų, 1616 m. gegužės 25 d., Florencijoje gimė italų dailininkas Karlas Dolčis (Carlo Dolci). Jis pasižymėjo maldingumu ir lėtu bei labai kruopščiu tapytojo darbu. Lietuviams šis dailininkas pažįstamas ir brangus dėl jo nutapyto dažnai reprodukuojamo mūsų šalies globėjo šv. Kazimiero paveikslo. Jame gerai atsispindi ir paties dailininko darbo bruožai…
Prieš 600 metų, 1416 m. gegužės 30 d., Konstance sudegintas Jeronimas Prahiškis. Prahoje gimęs teologas ir Bažnyčios reformatorius pagarsėjo kaip Jono Viklifo idėjų, su kuriomis susipažino studijuodamas Oksforde, skelbėjas ir Jono Huso sekėjas. Įtartas erezija, jis buvo priverstas apleisti Paryžių, Vieną, Heidelbergą, Kelną, Lenkiją… Areštavus į Konstanco susirinkimą nuvykusį Joną Husą, Jeronimas Prahiškis, nepaisydamas nei savo bičiulių, nei paties Huso atkalbinėjimų, incognitoleidosi aplankyti suimto mokytojo, norėdamas jam pagelbėti. Draugų galiausiai įtikintas grįžti į Bohemiją, Jeronimas buvo suimtas pakeliui į tėvynę. Konstance jis buvo kalinamas baisiomis sąlygomis, dėl to susirgo ir galiausiai išsižadėjo Bažnyčios susirinkimo pasmerkto Viklifo bei Huso mokymo, pripažindamas, kad Huso sudeginimas dėl erezijos buvęs teisingas. Nepaisant to, dar daugiau nei pusmetį sėdėjo kalėjime, kol 1416 m. gegužės 26 d. per apklausą, apkaltintas nenuoširdumu, atšaukė Huso ir Viklifo pasmerkimą ir pareiškė, kad tai padarė iš baimės ir silpnumo. Pasmerktas myriop kaip atkritęs eretikas, Jeronimas Prahiškis po keturių dienų pasekė savo mokytojo pėdomis…
Dr. Liudas Jovaiša
