Deja, esame precedento neturinčios socialinės ir aplinkosaugos krizės liudininkai. Jei tikrai norime pasirūpinti savo bendrais namais ir pagerinti planetos, kurioje gyvename, būklę, būtina iš esmės pakeisti gyvenimo būdą, gamybos ir vartojimo įpročius. Turėtume labiau įsiklausyti į čiabuvių tautas ir mokytis iš jų gyvenimo būdo, kad tinkamai suvoktume, jog negalime toliau godžiai eikvoti gamtos išteklių, nes „Žemė mums buvo patikėta tam, kad būtų mums motina, Žemė maitintoja, galinti kiekvienam duoti tai, ko reikia gyvenimui“ (Vaizdo pranešimas susitikimo „Expo idėjos 2015 – Milano chartijos link“ dalyviams, 2015 m. vasario 7 d.). Todėl kovojant su klimato kaita čiabuvių tautų indėlis yra esminis. Ir tai moksliškai įrodyta.
Šiandien, kaip niekada anksčiau, daug kas reikalauja pertvarkyti įsitvirtinusias galios struktūras, vyraujančias Vakarų kultūros visuomenėse; kartu keičiami istoriniai santykiai, kurie buvo paženklinti kolonializmo, atskirties ir diskriminacijos, skatinant atnaujinti dialogą, kaip mes kuriame savo planetos ateitį. Mums skubiai reikia bendrų veiksmų, nuoširdaus ir nuolatinio bendradarbiavimo vaisių, nes aplinkosaugos iššūkis, kurį išgyvename, ir jo žmogiškosios šaknys daro poveikį kiekvienam iš mūsų. Ne tik fizinį, bet ir psichologinį bei kultūrinį poveikį.
Todėl prašau vyriausybių pripažinti viso pasaulio čiabuvių tautas su jų kultūromis, kalbomis, tradicijomis ir dvasingumu, gerbti jų orumą ir teises, suvokiant, kad mūsų didžiosios žmonijos šeimos turtingumą sudaro būtent jos įvairovė. […]
Vietinių bendruomenių ignoravimas saugant žemę yra didelė klaida – tai išnaudojantis funkcionalizmas, jau nekalbant apie didelę neteisybę. Priešingai, vertinant jų kultūrinį paveldą ir protėvių darbo metodus, bus galima atrasti geresnius aplinkos valdymo kelius. Šiuo požiūriu pagirtinas IFAD darbas padedant čiabuvių bendruomenėms savarankiškai vystytis, visų pirma pasitelkiant Pagalbos čiabuvių tautoms priemonę (IPAF), nors šios pastangos vis dar turi būti didinamos ir lydimos ryžtingesnio ir toliaregiškesnio sprendimų priėmimo proceso, teisingo perėjimo.
Norėčiau atkreipti dėmesį į du svarbiausius žodžius: „geras gyvenimas“ ir „darna“.
Geras gyvenimas – tai ne malonus nieko neveikimas, ne miesčioniškas dolce vita, ne, ne, ne. Tai gyvenimas darnoje su gamta, mokėjimas sukurti ne pusiausvyrą, ne, daugiau nei pusiausvyrą – darną, kuri yra pranašesnė už pusiausvyrą. Pusiausvyra gali būti funkcinė. Darna niekada nėra funkcinė, ji yra suvereni pati savaime.
Žinojimas, kaip darniai veikti, suteikia išminties, kurią vadiname geru gyvenimu. Darna tarp žmogaus ir jo bendruomenės, darna tarp žmogaus ir aplinkos, darna tarp žmogaus ir visos kūrinijos.
Šiai darnai kenkia žaizdos, kurias aiškiai matome ir kurios naikina tautas: pavyzdžiui, kasyba, miškų kirtimas Amazonijoje, o kitose vietose – kasybos pramonės eksploatavimas.
Todėl visada turime siekti darnos. Kai žmonės negerbia žemės gerovės, aplinkos gerovės, klimato gerovės, augmenijos ar gyvūnijos gerovės, kai jie negerbia šios bendros gerovės, jie ima laikytis nežmoniškų nuostatų, nes praranda ryšį su – pasakysiu šį žodį – motina Žeme. Ne prietarų prasme, bet veikiau ta prasme, kad ji suteikia kultūrą ir darną.
Popiežius Pranciškus,
Kreipimasis į čiabuvių tautų forumo dalyvius,
2023 m. vasario 10 d. „Magnificat“ vertimas.
Drauge su popiežiumi Pranciškumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve,
štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija rugsėjo mėnesį:
Melskimės, kad kiekvienas iš mūsų širdimi išgirstų Žemės ir stichinių nelaimių bei klimato kaitos aukų šauksmą ir asmeniškai įsipareigotų saugoti pasaulį, kuriame gyvename.