09
04 /
2025
Neseniai prasidėję Šventieji metai Romos katalikų Bažnyčioje yra gausiai paženklinti dvasinėmis atleidimo, susitaikymo, atsinaujinimo malonėmis. Žengimas per didžiosiose Romos bazilikose atvertas Šventąsias duris ženklina perėjimą iš nuodėmės į malonę, primena Jėzaus žodžius: „Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas.“ Atlapotos durys byloja ir apie šių Namų Šeimininką – sūnaus palaidūno Tėvą, kantriai, besąlygiškai ir su meile laukiantį sugrįžtančio vaiko. Tokia Jubiliejaus teologinė prasmė. Šiame straipsnių cikle, kaip istorikas, sumaniau pasidalinti išlikusiomis žiniomis, kaip lietuviai ar Lietuvoje šventė Šventuosius metus.
1450-ieji. Šventųjų metų atlaidai Vilniaus katedroje
Turbūt pirmasis akivaizdus Šventųjų metų atgarsis Lietuvos istorijoje – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio prašymu 1450 m. gruodžio 7 d. popiežiaus Mikalojaus V suteikta atlaidų privilegija. Iš jos aiškėja, kad neseniai įvykę totorių antpuoliai Podolėje ir Rusioje bei jų grėsmė ateityje kliudė Kazimiero valdiniams keliauti į Šventųjų metų atlaidus Romoje. Valdovas prašė leisti jo valdomų šalių katalikams likti tėvynėje, kad galėtų ginti ją nuo krikščionių tikėjimo priešų, ir suteikti jiems galimybę laimėti Šventųjų metų atlaidus nekeliaujant į Romą. Patenkindamas karaliaus Kazimiero prašymą, popiežius Mikalojus pakeitė įprastas jubiliejinių atlaidų gavimo sąlygas – vietoj keturių didžiųjų Romos bazilikų lankymo 15 dienų paeiliui arba su pertraukomis leido 1451 m. rugpjūčio mėnesį tris dienas paeiliui arba su pertraukomis lankyti arkivyskupijų (Gniezno, Lvovo) arba valstybių sostinių (Krokuvos, Vilniaus) katedras, paaukojant pusę numanomų kelionės į Romą ir atgal bei buvimo joje 15 dienų išlaidų. Taigi Vilniaus katedra tapo viena iš keturių 1451 m. Lenkijoje ir Lietuvoje lokaliai minėto Šventųjų metų jubiliejaus šventovių; šiose katedrose piligrimų išpažinčių turėjo klausyti vietos vyskupų paskirti nuodėmklausiai, kuriuos popiežius įgaliojo suteikti nuodėmių atleidimą ir popiežiui rezervuotais atvejais.
O kaipgi su pinigais? Piligrimų aukoms turėjo būti įruoštos aukų skrynelės su keturiomis spynomis: vieną raktą turėjo turėti karalius (arba jam atstovaujantis vietos vaivada ar kaštelionas), antrą – vietos vyskupas, trečią – miesto magistrato nariai, o ketvirtą – Krokuvos prelatas kantorius Mikalojus, Apaštališkojo Sosto įgaliotas jo iždo įplaukų rinkėjas Kazimiero valdomuose kraštuose. Surinktos pajamos turėjo būti dalijamos taip: pusė – kovai su totoriais arba kitoms valstybės reikmėms karaliaus Kazimiero nuožiūra, ketvirtis – karalienei-motinai Sofijai (Alšėniškei, Jogailos našlei), kad ji galėtų suteikti kraitį į katalikų tikėjimą perėjusioms merginoms, likęs ketvirtis – popiežiaus iždo mokesčių rinkėjui, kuris surinktas lėšas turėjo persiųsti į Romą keturių didžiųjų bazilikų išlaikymo reikmėms.
Visgi karalius Kazimieras, nesitenkindamas gautąja privilegija, dar kartą kreipėsi į popiežių, prašydamas savo valdiniams jubiliejinių metų atlaidų mokestį sumažinti perpus – nuo pusės iki ketvirtadalio kelionei į Romą reikalingų lėšų. 1451 m. liepos 12 d. popiežius patvirtino ir šį monarcho prašymą. Vienas iš originaliųjų pastarosios Mikalojaus V privilegijos pergamentų turėtų būti išlikęs Vrublevskių bibliotekoje saugomame Vilniaus katedros kapitulos archyve.
1475-ieji. Vilniaus vyskupijos kunigai Romoje
Negausiuose XV a. Lietuvos istorijos šaltiniuose esama užuominų apie vieną kitą tikrai ar galbūt per Šventuosius metus iš Lietuvos į Romą nuvykusį asmenį; nenuostabu, kad visi jie buvo dvasininkai. Bent kai kuriuos iš jų čia tikriausiai atvedė (pirmiausia) ne piligriminis užsidegimas, o būtinybė išspręsti keblius sąžinės ir bažnytinės teisės atvejus, kad ir toliau galėtų eiti kunigo pareigas. Tiesa, nėra iki galo aišku, ar visi jie iš tikrųjų lankėsi Mieste – vienu ar kitu atveju prašymai jų vardu Romoje galėjo būti pateikti ir per tarpininkus. Neabejotina, kad 1475 m. pabaigoje į Romą buvo asmeniškai atvykęs Daugų klebonas Stanislovas. Jis čia prašė atleidimo dėl netyčinės žmogžudystės. Tais pačiais 1475 m. kitam Vilniaus vyskupijos kunigui Pranciškui, kilusiam iš Palenkės, Romoje suteikta dispensa vykdyti kunigo tarnystę nepaisant fizinio trūkumo – strėle nukirsto kairiojo nykščio.
Šiedu (at)leidimų prašytojai, regis, į Romą keliavo norėdami kuo greičiau susitvarkyti teisinius dalykus ir atgauti sąžinės ramybę. Tokios „degančios“ būtinybės, regis, neturėjo pirmasis Vilniaus katedros kapitulos narys, prelatas prepozitas Albertas Giedraitiškis, ir Eišiškių klebonas Jokūbas, kilęs iš Mazovijos, kurie 1475 m. pabaigoje buvo apdovanoti su išpažinties atlikimu susijusiomis privilegijomis (teise rinktis asmeninį nuodėmklausį iki gyvenimo pabaigos). Kažin ar dėl šios nebūtinos privilegijos šiedu dvasininkai būtų specialiai leidęsi į tolimą kelią; veikiau ja pasirūpino atvykę į Romą kitais tikslais, galbūt – kaip piligrimai. Tokiu atveju juos būtų galima numanomai laikyti pirmaisiais Šventųjų metų jubiliejaus piligrimais iš Lietuvos. Jei iš minėtų keturių dvasininkų Romoje bus lankęsis tik Daugų klebonas Stanislovas, vis tiek turime pirmąjį lietuvį, kuris Šventaisiais metais apsilankė Romoje. Kad ir atvykęs kitais sumetimais, jis čia turėjo patirti ypatingą Jubiliejaus laiką, juoba kad ir jo tiesioginiai reikalai ir rūpesčiai buvo tiesiogiai susiję su atleidimu ir malone.
1475 m. Jubiliejų paskelbė Renesanso popiežius Sikstas IV (1471–1484), pastatydinęs jo vardu pavadintą garsiąją koplyčią. Jo iniciatyva Jubiliejaus proga įrengtas ir Siksto tiltas (Ponte Sisto), gerinant Romos susisiekimą su Vatikanu, kad būtų išvengta nelaimingų spūsčių, 1450 m. Jubiliejaus metų vykusių ant tuo metu vienintelio Šv. Angelo tilto.
Dr. Liudas Jovaiša
***
JUBILIEJAUS KALENDORIUS
2025 m. balandžio 5–6 d.
Ligonių ir sveikatos apsaugos darbuotojų jubiliejus
Ypač kviečiami sergantieji ir sveikatos apsaugos darbuotojai (gydytojai, slaugytojai, šioje srityje veikiantys savanoriai, sielovados darbuotojai, visi kiti medicinos srities atstovai) bei jų šeimų nariai.
2025 m. balandžio 25–27 d.
Paauglių jubiliejus
2025 m. balandžio 28–30 d.
Neįgalių asmenų jubiliejus
Kviečiami negalią turintys ir juos lydintys asmenys.
