01
04 /
2023
Mūsų maldynėlis pirmiausia skirtas asmeninei maldai. Tad dienos skaitinius ir Evangeliją galite skaityti ir apmąstyti vienumoje, Jums patogiu, geriausia pastoviu, metu. Vieniems labiau tinka ryto valandos, kiti mėgsta jau iš vakaro pradėti gyventi kitos dienos Evangelija. Laiko ir vietos pasirinkimas – labai individualus dalykas. O jei dalyvaujant Mišiose jums patogiau turėti prieš akis tekstą, maldynėlis tam irgi tinka.
Skaitiniai iš Šventojo Rašto
Kaip rašoma Katalikų Bažnyčios katekizme, „Dievo žodis slepia savyje tokią jėgą ir stiprybę, kad jis pasirodo esąs Bažnyčios ramstis ir gyvumas, jos vaikams – tikėjimo tvirtybė, sielos maistas, tyras ir neišsenkąs dvasinio gyvenimo šaltinis. Bažnyčia karštai ir pabrėžtinai ragina ir visus krikščionis […] dažnu Šventųjų Raštų skaitymu įgyti „Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinimo didybę“ (Fil 3, 8). „Juk nepažinti Raštų reiškia nepažinti Kristaus.“ Bažnyčia visuomet gerbė dieviškuosius Raštus taip, kaip ir patį Viešpaties kūną: jie abu maitina ir tvarko visą krikščionių gyvenimą“ (KBK, 131. 133. 141).
Tad malda su Šventuoju Raštu, ypač Evangelija, yra neatsiejama kasdienio krikščionio gyvenimo dalis. Per ją pasimaitiname Dievo žodžiu, kalbančiu mums šiandien asmeniškai. Be to, kai apmąstome tuos pačius tekstus, kurie tą dieną skaitomi visose pasaulio katalikų bažnyčiose, patiriame tarpusavio vienybę. Yra siūloma įvairių Šventojo Rašto skaitymo būdų, dažniausiai vadinamų lectio divina. Visų jų esmė – Šventosios Dvasios vedamiems tyloje apmąstyti perskaitytus Evangelijos ar kitos Šventojo Rašto knygos žodžius, pamėginti suprasti, ką jie reiškia, ką jie sako man, paskui kilusias mintis sudėti į maldos žodžius.
Esama įvairių Šventojo Rašto vertimų ir redakcijų, net lietuviškai turime keletą. Kadangi mūsų maldynėlį ne vienas naudoja ir per Mišias, jame esantys tekstai yra iš liturginių Lietuvos Vyskupų Konferencijos parengtų Skaitinių knygų, tai yra iš tų knygų, kurios skaitomos bažnyčiose per Mišias. Tačiau asmeninei maldai tinka ir bet kuris kitas Šventojo Rašto vertimas ar redakcija.
Mišių priegiesmiai ir maldos
Maldynėlyje šalia Šventojo Rašto skaitinių randate Įžangos ir Komunijos priegiesmius, Pradžios, Atnašų ir Komunijos maldas. Tai kunigo skaitomi tekstai. Jie būna pritaikyti liturginiam laikui (adventui, gavėniai, eiliniam ar kitam laikui), arba, jei tą dieną minimas šventasis ar švenčiama iškilmė – tai progai. Tad jie kas dieną arba kas savaitę kinta. Šie tekstai – tarsi mūsų intencijų, šlovinimo ir dėkojimo santrauka, juose keliais žodžiais perteikiami tikėjimo slėpiniai ir pagrindinė tos dienos Mišių mintis. „Pradžios malda, kuri taip pat vadinama Kolekta, […] yra visų žmonių maldos intencijų sankaupa; tos žmonių intencijos kyla į dangų kaip malda. Šių įžanginių apeigų tikslas – sujungti susirinkusius tikinčiuosius į bendriją ir parengti juos deramai klausytis Dievo žodžio bei celebruoti Eucharistiją“, – kalbėjo katechezėje apie šv. Mišias popiežius Pranciškus. Kitoje katechezėje jis tęsia: „Atnašų maldoje kunigas prašo Dievo priimti Bažnyčios aukojamas atnašas, maldoje kviesdamas, kad įvyktų tas ypatingas apsikeitimas tarp mūsų vargingumo ir jo turtingumo. Duonoje ir vyne aukojame jam mūsų gyvenimo atnašą, kad ji galėtų būti Šventosios Dvasios perkeista į Kristaus auką ir su juo taptų vienintele Tėvui patinkančia dvasine auka.“ „Eucharistijos liturgija baigiama malda po Komunijos. Šia malda kunigas visų vardu atsigręžia į Dievą dėkodamas už tai, jog leido dalyvauti jo pokylyje, ir prašydamas, kad priimta dovana perkeistų mūsų gyvenimą. Eucharistija daro mus stiprius, kad galėtume nešti vaisių gerais darbais gyvendami kaip krikščionys.“
Mišių eiga
Maldynėlio viduryje, raudonais krašteliais pažymėtuose puslapiuose galite rasti beveik visą Mišių eigą, tiksliau – nekintamas Mišių dalis. Tai didelė pagalba tuo atveju, jei nesate įpratę dalyvauti šv. Mišiose – paryškintu šriftu išskirta tai, ką paprastai į kunigo žodžius atsako Mišių dalyviai. Dažniau dalyvaujantys Eucharistijoje ras sunkiau įsimenamus, sekmadieniais ir per iškilmes kalbamus Garbės himno ir Tikėjimo išpažinimo tekstus.
Šiame priede pateikiami ir keli dažniausiai vartojami Dėkojimo giesmių ir Eucharistijos maldų variantai, bet tai yra tik dalelė to, kas yra Romos Mišiole. Todėl kunigas, aukodamas Mišias, gali pasirinkti nebūtinai tai, kas pateikta maldynėlyje. Nereikėtų dėl to nustebti. Per šimtmečius sukauptas Eucharistijos tekstų lobynas daug gausesnis, nei gali sutalpinti mūsų knygelė. Ji kunigui pagelbsti tik tada, kai jis aukoja Mišias kelionėje ar pan. ir neturi su savimi Mišiolo. O mes, skaitydami ir apmąstydami šiuos tekstus, turime galimybę labiau į juos įsigilinti.
„Magnificat“ redakcija
