01
11 /
2021
KANA – vieta, kurioje šeimos patiria Jėzaus pažadą „turėti gyvenimo apsčiai“
Aurelija ir Konradas Jablonskiai pirmą kartą į KANOS porų vasaros stovyklą-rekolekcijas atvažiavo prieš dešimt metų. Kaip su šypsena liudija Konradas, tąkart jis važiavo atsipūsti, papramogauti, tad į kuprinę įsimetė ir alaus. Bet labai nustebo, kad čia ir be alaus žmonės linksminasi, ir jiems gera čia būti.
Vis dėlto, kaip prisipažįsta sutuoktiniai, užtruko kone dešimt metų, kol jie pilnai įsitraukė į KANOS veiklą. Tiesa, vasaromis, pakviesti atsakingųjų, gana dažnai atvykdavo patarnauti kitoms poroms, bet į bendruomenę jungtis nenorėjo. „Dėl atėjimo į KANĄ buvo sunkiausia mano žmonai. Ji jau po pirmosios stovyklos norėjo aktyviau dalyvauti KANOS veikloje, o aš delsiau, bambėjau, iki galo nepasitikėjau. Lūžis įvyko pernai, kai atvykome patarnauti vaikams“, – apie širdies perkeitimą dalijasi Konradas.
Aurelija mena, kad prieš dešimtmetį jie susiruošė į stovyklą todėl, kad šeimoje jau buvo prasidėjusi trintis. O po poros dienų ji jau ketino iš stovyklos bėgti, nes atrodė, vargu ar gali būti poros tokios nesuvaidintai laimingos. „Gal tai sekta?“ – kirbėjo įkyri mintis, bet pamačiusi, kad stovykloje esama ir kunigų, moteris nusiramino, o namo išvyko jau su troškimu širdyje įsijungti į KANĄ.
Kasmėnesiniai susitikimai moko mėgautis kasdienėmis akimirkomis.
Moteris džiaugiasi, kad šią vasarą į stovyklą vyko ir vienas jos giminaitis, kurį ji kalbino atvykti į KANĄ ištisus devynerius metus. O šiemet jis pasakė: „Arba skiriamės su žmona, arba važiuoju į tavo KANĄ pabandyti.“
Aurelija ir Konradas įsitikinę, kad poroms (šeimoms) bendruomenė yra būtina, nesvarbu, kokio amžiaus sutuoktiniai būtų.
„Šiais metais kas mėnesį vykstančiuose porų grupelės susitikimuose, dauguma kurių dėl karantino vyko nuotoliniu būdu, neretai tvyrojo gana slogi atmosfera, nes viena pora, sulaukusi vaikelio su negalia, dažnai verkdavo. Bet kai kitas grupelės narys, kurie su žmona prie KANOS prisijungė pernai vasarą, pasidalijo, kad jis irgi turi neįgalią dukrą, ir papasakojo, kas jam padėjo priimti šią situaciją, šviesos ėmė daugėti. Tokie pasidalijimai labai stipriai veikia“, – pasakoja Aurelija.
Šiaip gyvenime su daugeliu žmonių taip ir prasilenktum, neužmegztum jokių kontaktų, o pabuvus KANOJE supranti, kad neatsitiktinai atsiduri vienoje grupelėje su kai kuriais žmonėmis. „Viešpats suveda mus su tokiais žmonėmis, kurie yra svarbūs tam, kad pradėtum gyti iš savo dvasios žaizdų, kad į gyvenimą ateitų daugiau ramybės, – kalba Aurelija. – Iš tiesų, nors prieš dešimt metų su kitomis poromis nebuvome labai atviri, dabar neįsivaizduoju, kur ir su kuo galėčiau būti tokia atvira, kaip KANOJE.“
Konradas antrina žmonai, kad pasidalijimai kas mėnesį vykstančiuose kaniečių susitikimuose jam taip pat padeda laisvintis iš praeities skaudulių.
„Gyvenimo rutina kartais varo į neviltį, bet kai grupelėse pradedi atvirai dalytis su kitomis poromis, pamatai, kad tavo suspaudimai neretai būna smulkmenos. Tikrai jokia problema, kad vyras neuždaro spintelės durų, kai išgirsti, kad yra porų, išgyvenančių kur kas rimtesnius sukrėtimus. Grupelėse išnyksta egocentriškumas, nes žvilgsnį kreipi į kitą ir supranti, kiek daug tavo gyvenime dalykų, kuriais gali pasidžiaugti, už kuriuos gali padėkoti“, – šypsosi pašnekovė.
„Kai nedalyvauji jokios bendruomenės veikloje, gyveni užsidaręs, net nepajunti, kaip gyvenimo smulkmenos sukelia piktumus, o kai susitinki su kitomis grupelės poromis, pasidaliji, kuo gyveni, supranti, kiek daug yra akimirkų, kuriomis gali mėgautis“, – atitaria Konradas.
Kai jungia Jėzus, nebelieka skirtumų
Aurelija paaiškina, kad kas mėnesį vykstančiuose susitikimuose jie matosi tik su 3–4 kitomis poromis, o likusias 25 bendruomenės poras pamato tik kas tris mėnesius ir tai būna išties įsimenantys susitikimai. „Esmė ta, kad mus jungia Jėzus. Esame skirtingi amžiumi, patirtimi, išsilavinimu, profesine karjera, konfesija, bet visus mus sujungia Jėzus“, – akcentuoja kanietė.
Šiandien Konradas juokiasi prisiminęs, kaip nenoriai vykdavo patarnauti į vasaros stovyklą naujoms poroms. „Atrodydavo, turiu laisvą savaitę, galėčiau linksmai ją praleisti, o čia reikia kažkur važiuoti, dirbti ir, negana to, dar susimokėti už pragyvenimą… Jausdavausi tikras laiko ir finansų skurdžius“, – šmaikštauja prisiminęs. Na, o dabar ši šeima ne tik noriai vyksta tarnauti, bet ir aktyviai įsitraukė į KANOS šeimų bendruomenės veiklą.
„Šiandien man negaila nei laiko, nei pinigų. Ir tikiu, kad ir kitų žmonių gyvenimai gali taip pat persikeisti, jei jie irgi aktyviai norės ir prašys, kad Dievas perkeistų jų širdis“, – tęsia pašnekovas.
Jį papildo žmona Aurelija, kurios žodžiais, atradimai KANOJE yra žymiai didesni nei praradimai – atvykimas vieną savaitę vasarą patarnauti naujoms poroms ar skirti keletą valandų kas mėnesį vykstantiems susitikimams su kitomis grupelės poromis.
„Na, o visų svarbiausia, kad KANA padėjo mums išlikti šeima“, – apibendrina Aurelija.
Kas yra KANA?
KANA yra ekumeninės „Chemin Neuf“ (Naujojo kelio) bendruomenės, kurios veikla remiasi ignaciškuoju dvasingumu ir charizminio atsinaujinimo patirtimi, programa porai. Ši programa sukurta 1980 m. KANA veikia 50-yje pasaulio šalių, jos programoje šiuo metu dalyvauja 15 tūkst. žmonių. KANOS veikloje dalyvauja skirtingų denominacijų krikščionys: katalikai, ortodoksai, protestantai, anglikonai…
Lietuvoje KANA savo veiklą pradėjo 2000 m., o 2002 m. surengta pirmoji KANOS porų vasaros stovykla. Šiuo metu Lietuvos KANOS šeimų bendruomenės programoje dalyvauja 29 poros iš Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių, Širvintų, Londono ir Briuselio. Porų amžius – nuo 19-os iki 70-ies metų. Kas mėnesį poros susitinka gyvai (o pandemijos metu – nuotoliniu būdu) mažose pasidalijimo grupelėse po 4–5 poras.
Į KANĄ naujas poras kviečiame įsitraukti vasarą. Kiekvieną vasarą (paprastai rugpjūčio antrą savaitę) vyksta KANOS porų stovykla-rekolekcijos, o po jų, nuo rudens, poros kviečiamos dalyvauti metų programoje.
Tarptautinė KANA be programos, skirtos poroms, turi kitų programų: KANA šeimoms, KANA sužadėtiniams, KANA Samarija (tai rekolekcijos, skirtos antrąkart susituokusioms poroms) ir KANOS vidinio išgydymo rekolekcijos, taip pat kursai: „KANA Welcome“, KANA tėvams.
Pasibaigus pandemijai Lietuvoje turėtų pradėti veikti dar viena KANOS misija – tai „KANA Welcome“. Ji skirta poroms, norinčioms įsitraukti į KANOS veiklą, tačiau negalinčioms skirti visos savaitės vasarą. Apie tikslią „KANA Welcome“ programos pradžią bus paskelbta bendruomenės svetainėje www.kana.lt, taip pat Facebook‘o paskyroje.
KANOS misija yra paremti žmones, norinčius išlaikyti tvirtą poros ir šeimos gyvenimo pagrindą.
KANOS pavadinimas kilęs nuo Jono Evangelijos ištraukos, kurioje aprašomas pirmas viešas Jėzaus stebuklas, kai jis, atvykęs į Galilėjos Kanoje vykusias giminaičių vestuves, prašomas savo motinos Marijos, vandenį paverčia geriausiu vestuvių puotos vynu. „Paragavęs paversto vynu vandens ir nežinodamas, iš kur tai (bet tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo), prižiūrėtojas pasišaukė jaunikį ir tarė jam: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiol“ (Jn 2, 9–10).
KANA – tai puiki proga atitrūkti nuo kasdienybės ir leisti Kūrėjui perkeisti mūsų kasdienybės vandenį į vestuvių puotos vyną. Tikime, kad tai gali įvykti ir Jūsų gyvenime.
Parengė Jonė Kučinskaitė
