01
10 /
2011
Būk pašlovintas Dieve, visokios palaimos šaltini! Argi ne tai išpažįsta Bažnyčia ir kiekvienas krikščionis? Bėda ta, kad mes užmirštame, jog Dievas laimina mus, net jeigu Jo neprašom… Dievas iš esmės yra geranoriškas savo žmonėms, savo bičiuliams. Mes tikime ir pasitikime šia Dievo meile kiekvienam iš mūsų. Štai iš kur krikščionio ramybė ir džiugesys net sunkiausiose gyvenimo situacijose. Rugsėjo numeryje aptarėme, kas yra palaiminimai Bažnyčioje. Dabar pasižiūrėkime, kas gali būti laiminama.
Palaiminimų knygoje (kaip jau minėjome anksčiau, Bažnyčia Lietuvoje jos dar neturi), laiminamieji nurodomi pagal tam tikrą vertybių skalę. Čia norėčiau apžvelgti Italijos vyskupų konferencijos parengtą Palaiminimų knygą. Kiekviena vyskupų konferencija gali parengti savo kraštams svarbius palaiminimus.
Pirmojoje Palaiminimų knygos dalyje kalbama apie asmenų palaiminimus. Pirmiausia tai – vietinė bendruomenė. Bendruomenė palaiminimus švenčia pirmiausia dėkodama Dievui už gautąsias malones; laiminami išsiunčiami skelbti Evangeliją misionieriai; katechetai; pastoracinių metų pradžioje laiminami dalyvaujantieji katechezėje; mokiniai ir mokytojai mokslo metų pradžioje; pavieniai ligoniai ar ligoniai, įvairiausiomis progomis susibūrę į draugę; laiminami pasišventusieji ligonių pastoracinei globai, visuomeninės pagalbos grupių ir asociacijų nariai savanoriai; piligrimai, pradedantys ir užbaigiantys piligrimystę; keliaujantieji, o ypač migrantai, pabėgėliai ir tremtiniai. Šie palaiminimai visada skelbia apie Bažnyčią, Kristaus Kūną, kuriame kiekvienas, kaip atskiras šio Kūno narys, turime nepamainomą uždavinį. Bažnyčia, pati būdama Dievo dovana, dėkoja Dievui už kiekvieną jos narį, pasišventusį Kristaus Kūno ugdymui.
Šeimos bendruomenė. Laiminamos šeimos; kasmet šeima laiminama jos namuose; sutuoktiniai laiminami svarbiais jų gyvenimo atvejais, išgyvenant džiaugsmą ar skausmą, ar švenčiant santuokos metines; laiminami kūdikiai ir vaikai, pakrikštyti ir dar nepakrikštyti; laiminami sūnūs ir dukterys; sužadėtiniai; motinos, ypač prieš ir po gimdymo; seneliai. Namų Bažnyčia yra ypatinga vertybė. Jos tikslas išreiškiamas Santuokos sakramentu – būti ištikimos Dievo meilės ženklais pasaulyje ir vieni kitiems. Palaiminimas šeimų bendruomenėje vis primena ir stiprina šį uždavinį.
Antroje Palaiminimų knygos dalyje yra žmogaus gyvenimo ir jo veiklos palaiminimas. Namų ir darbo aplinkos palaiminimas. Laiminami naujai įrengti namai; naujai atidaroma darbo erdvė; nauji parapijos namai; seminarija; Dievui pašvęstųjų (vienuolių) namai; mokyklos ir universitetai; bibliotekos; ligoninės, sanatorijos ir slaugos namai; biurai, gamyklos, laboratorijos, parduotuvės.
Nepamirštama ir technika: visuomenės informavimo priemonių – laikraščių, radijo ir televizijos studijų centrai; sporto inventorius ir sporto salės; ypatingų paskirčių technologijos; transporto priemonės: automobiliai, lėktuvai, laivai; transporto struktūros: uostai, tiltai, viadukai, keliai; darbo įrankiai ir mašinos. Ar būtina dėkoti už žemę ir jos vaisius? Laiminami gyvuliai; laukai, pievos ir ganyklos; pirmieji naujo derliaus vaisiai; laiminamas maistas ir valgymas.
Gyvenimas yra Dievo dovana. Žmogaus egzistencija ir veikla – tai vis dalyvavimas Dievo plane, tai Dievo plano įgyvendinimas. Šiais palaiminimais vis atmenamas ir sustiprinamas gyvybės ir gyvenimo gėris.
Trečioje dalyje randame vietų ir daiktų kultui palaiminimą. Laiminama krikštykla ar krikšto šaltinis; vyskupo katedra (katedra yra ne bažnyčia, o liaudiškai vadinamasis „sostas“) ar vadovavimo liturginiam susirinkimui vieta; nauja ambona – Dievo žodžio skelbimo vieta; altorius; taurė ir lėkštė eucharistiniam maistui; Eucharistijos laikymo vieta – tabernakulis; palaiminamas naujas viešam gerbimui sukurtas kryžius ar Viešpaties, Jo Motinos ar šventųjų paveikslas; vieta Atgailos ir Sutaikinimo sakramento šventimui; vanduo; bažnyčios durys; varpai ir varpinės; vargonai; apeigose naudojami daiktai; Kryžiaus kelio stacijos; naujos kapinės; kapai, atmenant mirusiuosius. Tai vis su Bažnyčios – Dievo tautos – tikėjimo ženklais susiję palaiminimai. Jie skelbia apie mūsų tikėjimą. Šie daiktai yra gerbiami dėl jų sakralios paskirties. Jie turi padėti mokytis ir ugdyti autentišką krikščionių tikėjimą. Šių atskirų vietų ar daiktų palaiminimas liudija apie Bažnyčios nuolatinį augimą ir tobulėjimą bei apie meilę savo tikėjimui. Jei kultui skirti daiktai yra bažnyčioje jos dedikavimo metu, jie atskirai nelaiminami.
Ketvirtojoje dalyje nurodomi liaudies maldingumo palaiminimai. Gali būti švenčiami palaiminimai prie jūros, ežero, šaltinio, fontano; prie ugnies; laiminamas maistas ir gėrimai – duona, vynas, aliejus, druska, vanduo, Velykų margučiai ar avinėliai; švenčiamas palaiminimas šeimoje, parsinešus Krikšto vandens Velykų iškilmėje; laiminami įvairūs maldingumo ženklai, rožiniai, škaplieriai. Dangus skelbia Dievo garbę, apie Jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja. Šitaip gieda psalmininkas. Žmogus visada žavėjosi pasaulio grožiu, įžvelgdamas Dievo ranką ir išmintį. Kai kurie daiktai yra tiesioginiai tikėjimo ženklai. Žmogus yra dvasia, siela ir kūnas. Nerami jo širdis. Šiais palaiminimais siekiama Kristaus šviesa nušviesti paprastą, kasdienišką žmogaus gyvenimo realybę.
Penktojoje palaiminimų knygos dalyje yra įvairioms aplinkybėms skirti palaiminimai. Ir dėkojant Dievui už Jo veikimą žmogaus gyvenime, ir ypatingų sunkumų ar sėkmės metu.
Pagaliau prieduose randame palaiminimus pagal keturis metų laikus: pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą; maldavimų dienų palaiminimus mieste, kaime, prie vandens; padėkos dienos palaiminimą; palaiminimą valstybinių švenčių ar įvykių dienomis, kai laiminama tauta ar darbo žmonės; palaiminimas kunigystės metinių proga; sveikatai išmelsti; aptariami vyskupo palaiminimai; klebono tarnystės pradžios palaiminimas; nuolatinio Komunijos dalintojo palaiminimas ar palaiminimas dalinti Komuniją tik vienam kartui; Dievo Motinos paveikslo vainikavimas.
Kaip jau minėjome, kiekviena Vyskupų konferencija gali pritaikyti savo kraštui svarbius palaiminimus. Tikimės, kad Lietuvos vyskupų konferencija Bažnyčios palaiminimais apkabins dar ne vieną čia nepaminėtą sritį.
Ar valgote ar geriate, ar šiaip ką darote, viską darykite Dievo garbei, kvietė apaštalas Paulius. Tai – krikščionio gyvenimo būdas. Visi šie palaiminimai be Kristaus būtų magija, o su Kristumi ir Jame – naujo mūsų gyvenimo liudijimas. Būk pašlovintas Dieve, visokios palaimos šaltini!
Kun. Artūras Kazlauskas
