Dovana nepagydomos ligos akivaizdoje – guodžianti Viešpaties artuma
Ne mes davėme žmogui gyvybę, ne mes ir atimsime. Taip apie paskutine vėžio stadija sergančius ligonius kalba Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospiso administratorė Aneta Gurnevič. Vilniuje įsikūrusiame hospise ji nuolat prižiūri keliolika sunkiai sergančių ligonių, dar daugiau jų aplanko namuose. Pacientai čia sulaukia ne tik medicininės pagalbos, bet ir dvasinio, psichologinio bei socialinio palydėjimo. Hospiso darbuotojai apgaubia juos palaiminga meile ir
15
01 /
2016
„Magnificat valandėlė“. 2016 m. sausio 11d.
„Kas yra bažnytinis, sakralusis, religinis menas?“ Klausiame ilgametę „Magnificat“ bendradarbę menotyrininkę sausio mėnesio „Viršelio paveikslo“ rubrikos autorę dr. Tojaną Račiūnaitę. Laidą veda aktorius ir žurnalistas Ridas Jasiulionis.
11
01 /
2016
„Magnificat valandėlė“. 2016 m. sausio 4 d.
Kodėl pasirinkai eiti ne į „Žvaigždžių karus“, bet aplankyti vienišas močiutes? Elzės, Radvilės, Ūlos ir Izabelės klausia „Magnificat vaikams“ redaktorė Inesa Vaitkūnaitė, pristatydama pirmąjį naujų metų numerį ir aptardama šio numerio pagrindinę temą „Apaštalai“.
04
01 /
2016
Redakcijos žodis. 2016 m. sausis. Nr. 1(71)
Kartais ima atrodyti, kad gyvename labai neramiais laikais, tad itin prasminga, jog pradedame metus Maldos už taiką diena, kuri sutampa su Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos iškilme. Dievo Motinos atvaizdas „Magnificat“ viršelyje – viena garsiausių ir seniausių Rusijos ikonų, simbolizuojanti Marijos maldą už žmoniją ir jos dalyvavimą žmonijos išganyme per jos Sūnų Jėzų Kristų. „Pergalę Viešpats suteikia ne kalaviju ir ietimi“, – skaitysime šį mėnesį
01
01 /
2016
Šventosios durys: perdurtas šonas
„Vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.“ (Jn 19, 34) Šv. Augustinas šią eilutę aiškina šitaip: „Evangelistas neparašė, kad „kareivis Jam smogė“ ar „Jį sužeidė“, bet – „perdūrė jam šoną“, taip leisdamas suprasti, kad buvo atvertos gyvenimo durys…“
Šventinė liturgija
Šventieji metai pradedami ypatinga Romos Šv. Petro bazilikos durų atvėrimo liturgija, kuriai vadovauja popiežius. Prieš procesijai įžengiant pro
01
01 /
2016
Grūdo galia. Iš Evangelijos pagal Morkų, 4, 26–34
Jėzus kalbėjo: „Su Dievo Karalyste yra kaip su žmogumi, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. Derliui prinokus, žmogus tuojau imasi pjautuvo, nes pjūtis atėjo.“
Jėzus dar sakė: „Su kuo galime palyginti Dievo Karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? Ji – tarytum
01
01 /
2016
Dievo Motina Didžioji Panagija
Bandau prisiminti, ką jaučiau, kai žiūrėjau į šią ikoną Maskvos Tretjakovo galerijoje. Ankštokoje muziejaus patalpoje ji atrodė labai didelė. Greta kabojo kitos XII–XIII a. ikonos. Visos jos buvo tamsios, blizgios, sunkios, savo medinių pagrindų storiu tarsi iššokančios iš lygių balkšvų sienų. Didžioji Panagija, arba Oranta, kabojo vienos sienos centre, šviesa sklido pro šoninius langus, ir apsauginiu aliejumi išteptas ikonos paviršius slėpė joje glūdintį
01
01 /
2016
