Naujienos

„Magnificat“ maldynėlį sudaro: Ryto ir vakaro maldos – kad dieną pradėtume ir vainikuotume Viešpaties akivaizdoje. Šv. Mišių tekstai – pagalba dalyvaujant Mišiose ar meldžiantis namie. Tekstai dvasiniam skaitymui – įvairių laikų krikščionių autorių kūryba. Šventųjų biografijos – įkvepiančios unikalios sekimo Kristumi istorijos. Sakralaus meno pavyzdžiai – viršelio paveikslas ir jo aprašymas. *** • Kiekvieno numerio pradžioje rasite įžanginius

Išvykę iš Vilniaus Nemenčinės plentu ir ties Sklėriškėmis pasukę į dešinę, už keleto kilometrų rasime vietą, kurioje gimė pal. Petras Bonifacas Žukovskis (Piotr Bonifacy Żukowski) (tikslias jo gimtinės koordinates galima rasti Vilniaus piligrimų centro interneto svetainės Vilniaus šventųjų maršruto skiltyje). „Mūsų kraštietis“ – taip pal. Petrą Bonifacą pasididžiuodami mini Vilniaus krašto gyventojai, nors plačiau Lietuvoje jis dar nėra gerai žinomas. Šis

Šį kartą „Magnificat“ viršelio paveikslas atsineša dvi temas: itališkojo baroko dailės kontekstą ir, žinoma, patį vaizduojamą siužetą – Kristaus prisikėlimo slėpinį. Džovanis Frančeskas Romanelis (Giovanni Francesco Romanelli, 1610–1662) paveikslą „Šv. Jonas ir šv. Petras prie Kristaus kapo“ nutapė apie 1640 metus. XVII a. vidurys – brandžiojo baroko, kurio menas grįstas dinamika, kontrastu, dramatiškumu, laikotarpis. Šiomis priemonėmis norėta

„Jo čia nebėra! Jis prisikėlė!“ (plg. Lk 24, 6). Velykų laiko skaitiniai skanduoja šią apaštalams ir Jėzaus artimiesiems nepaprastą tiesą: Jėzus kėlėsi iš mirties! Drauge su šv. Pauliumi Bažnyčios liturgijoje giedama apie Kristų, „pirmgimį iš mirusiųjų tarpo“ (plg. Kol 1, 18). Jėzus yra pirmasis nugalėjęs mirtį ir įžengęs į naują pasaulį, kur „nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto“ (Apr 21, 4). Didįjį šeštadienį Bažnyčia prisimena jo nužengimą į