Naujienos

Apmąstymų kelias, kuriuo drauge žengiame Tikėjimo metais, skatina mus apmąstyti kerintį žmogiškosios ir krikščioniškosios patirties aspektą: žmogui būdingas slėpiningas Dievo ilgesys. Labai iškalbinga, kad Katalikų Bažnyčios katekizmas pradedamas šiais žodžiais: „Dievo troškimas yra įrašytas žmogaus širdyje, nes žmogus sukurtas Dievo ir Dievui; Dievas nuolat traukia žmogų prie savęs, ir tik Dieve žmogus suras tiesą ir laimę, kurių be paliovos

Niekas nevalo taip gerai mūsų proto nuo nežinojimo ir valios nuo blogų polinkių, kaip malda. Ji apšviečia mūsų protą Dievo šviesos skaistumu, uždega valią dangaus meilės ugnimi. Malda yra palaimos vanduo, kuris gaivina ir drėkina mūsų gerų norų žiedus, nuplauna sielą nuo netobulybių ir stebėtinai atvėsina mūsų širdį nuo visų pageidimų ir jų kaitros: malda yra mūsų minties ir širdies pakėlimas į Dievą. Šv. Pranciškus Salezas Atėjus pavasariui plačiau

Mozė ganė savo uošvio Jetro, Midjano kunigo, kaimenę. Nuvaręs kaimenę už dykumos, jis atėjo prie Horebo – Dievo kalno. Viešpaties angelas jam pasirodė degančio krūmo ugnies liepsnoje. Mozė žiūrėjo nustebęs, nes krūmas, nors ir skendo liepsnoje, bet nesudegė. Mozė sau tarė: „Turiu eiti pasižiūrėti į šį nuostabų reginį ir pamatyti, kodėl tas krūmas nesudega.“ Kai VIEŠPATS pamatė, kad Mozė pasuko pasižiūrėti, Dievas pašaukė jį iš degančio krūmo: „Moze,

Nuo vasario vidurio žengsime gavėnios keliu. Kartu su menotyrininke Jolanta Stupelyte, analizuojančia italų dailininko Gverčino paveikslą „Sūnaus palaidūno sugrįžimas“, naujai apmąstysime Atgailos esmę ir Tėvo gailestingumą. Popiežius Benediktas XVI Tikėjimo metams skirtose katechezėse kelia klausimą, ar tikėjimas gali perkeisti mūsų gyvenimus, ir kviečia į kelionę – tikėjimo džiaugsmo atrasti. „Maldos šeimoje“ rubrikos autoriai primins, kad gavėnia