Gavėnios liturgija
Konkrečiomis metų dienomis vis atmename Kristaus išgelbėjimo darbą. Tai ir yra liturginiai metai. Pasinaudodama laiku ir apeigomis Bažnyčia padaro taip, kad Jėzaus išganymas pasiektų šiandienos žmogų.
Liturginiai metai nėra idėjų ar švenčių seka, bet asmuo, tai yra prisikėlęs Jėzus Kristus, dovanojantis išganymo dovaną, kurią priimame švęsdami liturgiją. Taigi visų liturginių metų nepamainomas centras ir šaltinis yra Viešpaties Jėzaus Velykų slėpinys:
01
02 /
2011
Redakcijos žodis. 2011 m. vasaris. Nr. 2(12)
Regis, tik neseniai trys išminčiai, sekdami paskui žvaigždę, ėjo pagarbinti tvartelyje užgimusio pasaulio Išganytojo, o štai jau Marija ir Juozapas atneša Kūdikį į šventyklą paaukoti Viešpačiui pagal Mozės Įstatymą. Liturgijoje pabrėžiami keli šio įvykio aspektai. Pirma, Kristus paklūsta Įstatymui, atėjęs ne panaikinti, o įvykdyti jį. Antra, džiaugsmingame Jėzaus paaukojime šventykloje jau nuspėjamas paaukojimas ant Kryžiaus, užbaigsiantis visas aukas.
01
02 /
2011
Kaip naudotis „Magnificat“. 2011 m. vasaris. Nr. 2(12)
Šiame MAGNIFICAT numeryje, kaip visada, pirmiausia rasite keletą įvadinių tekstų. Viršelio paveikslo rubrikoje dailės istorijos specialistė pristato Mikalojaus Verdeniečio motyvą iš kūrinio „Nojaus arka ir balandžio sugrįžimas“. Kun. A. Kazlauskas pristato liturgijos temą. Biblijos rubrikoje gilinamės į Pradžios knygą – Nojaus ir Babilono temas. Taip pat rasite ir pasiūlymų, kaip melstis šeimoje su vaikais, o knygelės pabaigoje – pasakojimą apie mėnesio
01
02 /
2011
Pradžios knygos 1–11 skyriai
Moderniaisiais laikais pirmieji vienuolika Pradžios knygos skyrių sukėlė nemažai polemikos, ypač nuo tada, kai 1859 m. pasirodė Č. Darvino veikalas Rūšių kilmė. Mokslinė evoliucijos teorija suabejojo bibline „tiesa“, teigdama, kad gyvos būtybės pasirodymas buvo daug ilgesnio proceso padarinys, negu kad duoda suprasti toji Šv. Rašto ištrauka. Žinome, koks buvo to iki šiol tebesitęsiančio konflikto padarinys. Vis dėlto jau keletą dešimtmečių Bažnyčia
01
02 /
2011
Vakaro malda šeimoje. 2011 m. vasaris. Nr. 2(12)
„Visa, kas šiame pasaulyje yra didu, ateina nuo Dievo. Visa, kas šiame pasaulyje svarbu, gimsta iš aukos ir maldos.“ Kun. Tadeušas Daičeris (Tadeusz Dajczer)
Praėjus keturiasdešimčiai dienų po šv. Kalėdų – Jėzaus gimimo šventės – Bažnyčia švenčia Kristaus Paaukojimo slėpinį (liet. Grabnyčios), kuriame nujaučiame ir Didžiojo Penktadienio skausmą, ir Velykų džiaugsmą. Senelis Simeonas ir Ona, žvelgdami tyru žvilgsniu, atneštame į šventyklą Kūdikėlyje
01
02 /
2011
Mikalojaus Verdeniečio paveikslas „Nojaus arka ir balandžio sugrįžimas“
„Magnificat“ viršelyje panaudota meistro Mikalojaus Verdeniečio (Nicolas de Verdun, 1130–1205) altoriaus detalė – „Nojaus arkos“ miniatiūros fragmentas, vaizduojantis balandį, sugrįžtantį pas Nojų su nuskinta alyvmedžio šakele snape.
Meistras Mikalojus, kilęs iš Verdeno miestelio Šiaurės Rytų Prancūzijoje, yra žymus savo darbais, tačiau apie jo gyvenimą žinių beveik nėra. Savo kūrinius jis pasirašydavo Nicolaus Virdunensis vardu. Tokia praktika
01
02 /
2011
Pal. Jurgis Matulaitis
SAUSIO 27 D.
Žmogus pagal Dievo širdį
Jurgis Matulaitis – kol kas vienintelis palaimintuoju paskelbtas XX amžiaus pradžios lietuvis. Gilią ir įvairiapusišką palaimintojo Jurgio asmenybę popiežius Jonas Paulius II atskleidė pavadindamas jį „žmogumi pagal Dievo širdį“.
Kun. Stasys Yla, palaimintojo Jurgio Matulaičio biografas, išskyrė tris bruožus, būdingus palaimintojo vyskupo asmeniui: genialumą, veiklumą ir šventumą.
Vaikystė ir
27
01 /
2011
Maldų už krikščionių vienybę savaitė
Kad susivienytume, turime mylėti
Maldų už krikščionių vienybę savaitė radosi amerikiečių kunigo, tėvo Polio Votsono (Paul Wattson), iniciatyva. Tokia savaitė pirmąsyk vyko 1908 m. T. Polis Votsonas parinko jai datas tarp sausio 18 ir 25 d., kad maldų aštuondienis baigtųsi Šv. Pauliaus Atsivertimo šventės dieną. Juk krikščionių vienybė reikalauja atsivertimo; ji neįmanoma be perkeičiančios Kristaus šviesos. Tai toji šviesa kelyje į Damaską iki širdies
01
01 /
2011
