01
11 /
2013
„Magnificat“ viršelį šį mėnesį puošia žymaus olandų dailininko Rembranto (Rembrandt Harmensz van Rijn, 1606–1669 m.) asmeninėje kolekcijoje buvęs paveikslas, dabar saugomas Filadelfijos meno muziejuje. Rembranto gyvenimo metais „Kristaus atvaizdas“ priklausė jo šeimai ir buvo laikomas dailininko namuose Amsterdame. Paveikslas nebuvo taip aukštinamas amžininkų, kaip kiti dailininko paveikslai, sukurti Senojo ir Naujojo Testamento tematika, pavyzdžiui, „Nukryžiuotasis“ (1631 m.), „Nuėmimas nuo kryžiaus“ (1633 m.), „Izaoko aukojimas“ (1635 m.), „Sūnaus palaidūno sugrįžimas“ (apie 1662 m.).
Rembranto „Kristaus atvaizdas“ sukurtas apie 1648–1656 m., tapytas aliejiniais dažais ant medžio lentos. Dailininko 1656 m. sudarytame meno kūrinių sąraše buvo paminėti trys paveikslai, kuriuose jis pavaizdavo Jėzų. Prie vieno iš šių paveikslų paliktas įrašas, kad pastarasis sukurtas remiantis nežinomo asmens atvaizdu. Dauguma Rembranto kūrybos tyrinėtojų mano, kad „Kristaus atvaizdas“ po 1658 metų, kai dailininko sukaupta kūrinių kolekcija pradėta ardyti, buvo išvežtas iš dailininko namų ir perduotas vienam olandui meno prekeiviui. Laikui bėgant jis galėjo pabuvoti ne vienoje privačioje kolekcijoje. Manoma, kad vėlesniais amžiais Rembranto „Kristaus atvaizdas“ priklausė vienai iš Leideno bažnyčių ir kabėjo mažoje koplytėlėje. Šio paveikslo istorijoje tai netikėtas posūkis, nes „Kristaus atvaizdas“ jau nebuvo saugomas privačiuose rinkiniuose, žmonės jį galėjo matyti ir prie jo melstis.
Rembrantas gimė ir užaugo Leidene, pasiturinčio malūnininko šeimoje. Įkalbėjęs savo tėvus leisti jį mokytis dailės, buvo priimtas į Leidene gyvenusio Jokūbo Izaoko van Svanenburgo (Jacob Isaacsz van Swanenburgh, 1571–1638 m.) dirbtuvę. Persikėlęs į Amsterdamą, būsimasis meistras mokėsi tapybos Piterio Lastmano (Pieter Lastman, 1583–1633 m.) dirbtuvėje. Čia gavo grafikos įgūdžių ir ėmėsi savarankiškai kurti. Piteris Lastmanas savo kūryboje vertino ne idealizuotą, bet realios tikrovės vaizdą, vėliau tai suprato ir Rembrantas. Kaip ir dauguma XVII a. olandų dailininkų, Rembrantas mėgo piešti kasdienę gyvenimo aplinką: dirbančius ir besimeldžiančius žmones. Netgi tapydamas paveikslus Šventojo Rašto temomis jis yra sukūręs išraiškingų portretų, patraukiančių nuoširdumu ir atvirumu; prototipus dailininkas pamatydavo savo aplinkoje ir vėliau užfiksuodavo piešiniuose.
Rembranto „Kristaus atvaizdas“ siejamas su autoriui tekusių sunkių išbandymų laikotarpiu. Paveikslas išsiskiria netradiciška kompozicija. Jėzus vilki kuklų drabužį, kuris primena amatininko, o galbūt piligrimo apdarą. Tamsūs plaukai pabrėžia ryškiai apšviestą veidą. Dailininkas sukūrė atvaizdą, kuris tuomet buvo labai svarbus jo gyvenime. Nėra žinoma, ar „Kristaus atvaizdą“ dailininkas nutapė pagal užsakovo pageidavimą, ar savo nuožiūra, galbūt numatęs jį perkelti į vieną iš savo tapybos ar grafikos kūrinių.
Brandžiajame dailininko kūrybos laikotarpyje Senojo Testamento ir mitologijos temas neretai pakeisdavo Jėzaus gyvenimo ir kančios tema. Filadelfijos muziejuje esantį „Kristaus atvaizdą“ galima palyginti su kitu, taip pat Jėzaus atvaizdu, kurį Rembrantas perteikė 1648 m. tapydamas paveikslą „Vakarienė Emause“ (dabar šis paveikslas yra Paryžiaus Luvro muziejuje). Taip pat „Kristaus atvaizdą“ norėtųsi palyginti su Rembranto evangelinės tematikos grafikos kompozicijomis, kurias tyrinėtojai yra pamėgę vadinti Evangelijos iliustracijomis. Galima paminėti 1649 m. sukurtą grafikos kompoziciją iš Niujorko Metropoliteno muziejaus rinkinių, kurią menotyrininkai yra įvardinę keliais pavadinimais, taip pat ir „Kristaus pamokslu“.
Šioje siužetinėmis scenomis įspūdingoje kompozicijoje dailininkas pavaizdavo Jėzų, apsuptą žmonių minios, gydantį ir kalbantį Jo besiklausantiems: senoliams, tėvams, motinoms ir vaikams, taip pat visiems besidžiaugiantiems, vargstantiems ir netekusiems vilties. Jame vaizduojamos kai kurios scenos iš Evangelijos, Jėzus, kalbantis apie turto keliamus pavojus, apie atpildą Jo sekėjams. Viena iš pavaizduotų scenų primena pasakojimą apie Jėzaus palaiminimą vaikams: „Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra Dangaus Karalystė.“ (Mt 19, 14)
Savo paveiksle „Kristaus atvaizdas“ Rembrantas atskleidė jį gyvenimo negandose lydėjusio ir stiprinusio Jėzaus įvaizdį. Šiame paveiksle Jėzus vaizduojamas santūriai palenkęs galvą, tarsi susikaupęs ir besiklausantis. Jo paprastas žvilgsnis mus kviečia Juo sekti, liudija gailestingumą, nuolankumą, drauge – išmintį ir stiprybę.
Dr. Neringa Markauskaitė
