01
11 /
2015
Viešpats renkasi savo vynuogyno darbininkus skirtingiausiais būdais ir įvairiais laikais. Gražu matyti, kaip vieno žmogaus veikla ir praėjusiame amžiuje skleista šviesa uždega kilniems darbams dabartyje. Ir netiesa, kad vienas lauke – ne karys. Vieno žmogaus užsidegimu galima išjudinti ir pažadinti be galo daug kitų. Tą liudija visa Lietuvos istorija. Na, o kur „du ar trys susirinkęs mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“, sakė Jėzus. (Mt 18, 20) Kad tai tikra tiesa, įrodo Rokiškio rajone, nedideliame Panemunėlio miestelyje, įsteigto kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondo veikla. Kunigo J. Katelės (1831–1908 m.) vardas kuriant fondą pasirinktas neatsitiktinai. Kas buvo Jonas Katelė, kuo svarbi jo veikla mūsų kraštui, kokius tikslus puoselėja ir kokius darbus dirba jo vardu pavadintas fondas?
XIX amžiaus fenomenas
Važiuojant keliu Rokiškis–Panevėžys, apie 10 km nuo Rokiškio, pasitinka rodyklė „Kunigo švietėjo Jono Katelės kapas“. Kelias veda į Panemunėlio miestelį, kuris jau prieš šimtmetį vadintas fenomenaliu: XIX a. pabaigoje ši parapija buvo vienintelė Lietuvoje, kur beveik visi suaugusieji – tiek vyrai, tiek moterys – mokėjo rašyti ir skaityti. Šio fenomeno „kaltininkas“ – kunigas Jonas Katelė ir jo 36 metų nenuilstamas darbas Panemunėlio krašte: tamsus bažnytkaimis carinės priespaudos, lietuviško žodžio persekiojimo metais tapo šviesuolių kraštu ir kultūros sostine Rytų Aukštaitijoje.
Jonas Katelė – kunigas, švietėjas, daraktorius, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo ir slaptų lietuviškų mokyklų organizatorius. Gimė 1831 m. sausio 13 d. Suvainiuose, Kupiškio valsčiuje, tikrame lietuvybės lopšyje. 1855 m. baigės Varnių kunigų seminariją, kuriai tuo metu vadovavo M. Valančius, kunigavo Naujamiestyje, Dusetose, Zarasuose, ilgiausiai – nuo 1872 m. iki 1908 m. – Panemunėlyje (Rokiškio r.). Zarasuose kunigui teko išgyventi 1863–1864 m. sukilimą prieš rusų valdžią, kunigas buvo sukilėlių komiteto narys, vėliau lankė kalėjime sukilimo dalyvius, klausė paskutinių išpažinčių. Išgyvenęs kraupius sukilimo malšinimo įvykius 1872 m. Jonas Katelė iškeliamas į menkutę ir apleistą Panemunėlio parapiją. Tai turėjo būti jam bausmė dėl veiklos Zarasuose, skirta norint palaužti maištingą dvasią. Tačiau drąsiam ir atkakliam kunigui tai netapo nei bausme, nei pažeminimu.
Atvykęs į Panemunėlio parapiją, kunigas J. Katelė tvirtai žengė lietuvybės keliu ir vedė kitus: kaimuose steigė slaptas lietuviškas mokyklas ir jas kontroliavo, gabesnius mokinius paruošė tapti daraktoriais. Pats mokė vaikus klebonijoje, ypač rūpinosi mergaičių švietimu. Organizavo knygnešių tinklą draudžiamajai lietuviškai spaudai platinti. Per savo kunigystės metus šis kunigas savo parapijoje padarė tai, ko niekas nepadarė visoje Lietuvoje. Slapta mokykla tapo būsimų Lietuvos inteligentų kalve.
J. Katelė parapijoje atgaivino gegužines pamaldas, kuriose pats su parapijiečiais traukdavo Baranausko, Vienažindžio, Strazdo dainas. Klebonijoje vyko kameriniai koncertai. Kunigo skatinami, paprasti žmonės tapo aktoriais ir vaidino paprastiems žmonėms. Pats Jonas Katelė, kaip režisierius, rėmėjas, telkė vaidintojus, repetavo, rengė pasirodymus. Manoma, kad 1893 m. Naujikuose suvaidinta J. Tumo-Vaižganto komedija „Nepadėjus nėr ko kasti“ galėjo būti pirmas slaptas lietuviškas vaidinimas Lietuvoje. Šis spektaklis davė pradžią tolesnei teatrinei veiklai. Taip pat J. Katelė bendradarbiavo bei rašė straipsnius laikraščiuose ir žurnaluose „Przgląd Katolicki“, „Slowo“ ir „Tygodnik Powszechny“. Parašė kunigo poeto Antano Strazdo biografiją. Gavo leidimą naujai bažnyčiai statyti, pats rūpinosi statybomis ir jas prižiūrėjo.
Gabius jaunuolius kunigas savo lėšomis siuntė mokytis į užsienį, skiepijo patriotinius jausmus, laimino geriems ir doriems darbams dėl Lietuvos. Šiose apylinkėse J. Katelės išugdyta šviesuolių karta tapo Lietuvos valstybės kūrėjais – iš čia kilęs ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, Rusijos dūmos narys Juozas Kubilius, panemunėliečių tarmę aprašęs Kleopas Jurgelionis.
Stiprios valios ir atkaklus kunigas tamsų bažnytkaimį pavertė tikra kultūros sostine Rytų Aukštaitijoje. Panemunėlis kaip magnetas traukė šviesiausius iš šviesiausių to meto Lietuvos žmones – rašytojus, profesorius, laisvės šauklius, nepriklausomos valstybės kūrėjus. Panemunėlio klebonijoje lankėsi J. Basanavičius, A. Smetona, J. Jablonskis, P. Matulionis, M. Riomeris, A. Jakštas-Dambrauskas, Maironis, A. Vienažindys, J. Tumas-Vaižgantas.
Per 36 kunigystės metus Jonas Katelė nuveikė ir pasiekė nesuvokiamai daug – tai lėmė sąmoningas jo pasiaukojimas, valios tvirtybė, įgimti organizatoriaus, stratego ir taktiko gabumai, aiškus tikslas ir negalvojimas apie savo saugumą ir gerovę. Šis kunigas arė vagą niekieno neartam dirvone – pats nesustojo, ėjo pirmas ir rodė kelią, o paskui jį į mokslą ir pažangą ėjo parapija. „Jis buvo Dievo ir žmonių mylimas, jojo atminimas palaimintas“, – taip užrašyta ant paminklinio kryžiaus, pastatyto Rokiškio dekanato Panemunėlio parapijos kunigui švietėjui Jonui Katelei.
Kunigo švietėjo Jono Katelės fondo kultūrinė veikla
Šviesuolio kunigo širdis sustojo plakusi 1908 m. gegužės 21 d. Ir štai po daugiau nei 100 metų, 2011 metų gegužę, Panemunėlis šventė Šv. Juozapo Globos bažnyčios 100 metų ir Jono Katelės gimimo 180 metų minėjimą. „Čia girdžiu plakant Jono Katelės širdį“, – šv. Mišiose sakė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Bažnyčioje vykusioje mokslinėje konferencijoje pirmą kartą viešai paskelbta apie norą įkurti Jono Katelės vardo fondą ir dūlantį 130 metų klebonijos pastatą prikelti naujam gyvenimui.
Vienos šeimos trijų kartų atstovai – Vincas, Leonardas ir Tomas Šablinskai – pasiryžo steigti fondą ir puoselėti kunigo Jono Katelės atminimą, budinti tautą, ypač – jaunimo gerąją dvasią, auklėti ir šviesti žmones, telkiant bendrai veiklai vardan dvasingesnės Lietuvos. Nuo 2011 metų fondo veikla išsiplėtė tiek geografiškai, tiek idėjų prasme. Fondo iniciatyva, pasitelkiant asmenines steigėjų ir kitų geradarių skirtas lėšas, rūpinamasi daugeliu dalykų – nuo jaunimo piligrimystės iki sakraliosios muzikos renginių bei paramos chorams, nuo jaunimo teatro studijos iki amatų centro ir edukacinių programų. Visa tai vardan šviesesnės, labiau išsilavinusios, tvirtesnio tikėjimo Lietuvos.
Štai kelios fondo iniciatyvos. Fondo rūpesčiu kasmet po 3–4 jaunuolius išvyksta į Tezė vienuolyną Prancūzijoje, kur viso pasaulio jaunimas renkasi bendrai melstis ir gilinti tikėjimą. Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje įkurtas vaikų ir jaunimo choras. Šiuos metu jis jau išaugęs ir sustiprėjęs, džiugina parapiją jaunų balsų atliekamomis šlovinimo giesmėmis. Pandėlio miestelyje ne vienus metus remtas dainavimo studijos choras „Pandėlio balsiukai“, dalyvavęs „Giesmių giesmelės“ konkurse ir tapęs laureatu. 2012 metais įkurta kunigo švietėjo Jono Katelės jaunimo dramos studija (režisierius – Jonas Buziliauskas). Dramos studijos repertuaro prioritetas – spektakliai istorinėmis, patriotinėmis temomis. Pastatytos ir plačiai rodomos dramos „Mindaugas“, „Mažvydas“, (pagal J. Marcinkevičiaus pjeses), „Jaunos dienos“ (skirtas liaudies dainiui Maironiui). Pastarasis spektaklis buvo puikiai įvertintas festivalyje Punske. 2013 metų rudenį sukurtas spektaklis „Donelaitis“, skirtas poeto Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, vėliau – „Strazdas“ apie poetą Strazdą.
Fondo steigėjams rūpi, kad kultūros ir švietimo židiniai kurtųsi ne tik apskričių ar rajonų centruose, bet ir nedideliuose miesteliuose. Todėl užsimota Panemunėlyje sutvarkyti dalį senosios kun. J. Katelės klebonijos ir paversti ją tradicinių amatų centru, tarnaujančiu bendruomenės reikmėms. Šių metų rugsėjo 1 d. iškilmingai atvertos suremontuotų patalpų durys, atidarytos net kelios parodos – viena skirta pirmajam lietuviškam spektakliui, kitoje – įstabaus grožio krucifiksai. Klebonijos patalpose įsteigta ir biblioteka, – nuo grindų iki lubų siekiančias lentynas knygomis užpildė geradariai, kuriems brangus šis miestelis ir rūpi jo ateitis. Čia galima rasti knygų įvairiausiam skoniui. Fondo planuose – ir mobilioji keliaujanti biblioteka, aprūpinsianti literatūra atokiau gyvenančius vienišus pagyvenusius žmones, ligonius.
Amatų centras savo veiklą pradėjo dar iki baigiant remontą. Šalia klebonijos pastato stovi keli aviliai su bičių šeimomis, vyksta edukacinės programos norintiems susipažinti su bitininkystės amatu. Taip pat iš linų sėmenų bus spaudžiamas aliejus. Planuose – daug įvairios veiklos, kuri suburs miestelio ir aplinkinių kaimų bei (tikėtina) miestų šviesuolius. Tai ir spektakliai, ir sakraliosios muzikos renginiai, giedotojų stovyklos. Fondo steigėjams idėjų netrūksta.
Dovanos Rokiškio miestui
„Niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.“ (Mt 15, 15) Kunigo J. Katelės fondo iniciatyvų šviesa pasklido po visą Rokiškio rajoną. Nemažai jos teko ir pačiam Rokiškio miestui. Štai 2013 metų rudenį bažnyčios šventoriuje iškilo ąžuolinis koplytstulpis (autorius R. Zinkevičius), skirtas atminti garsiam čekų muzikui, pedagogui, vargonininkui ir kompozitoriui Rudolfui Lymanui, ilgus metus vadovavusiam Rokiškio vargonininkų mokyklai, išugdžiusiam daug garsių asmenybių. Šiandien jo vardu pavadinta Rokiškio muzikos mokykla.
2015 metų vasarą fondo iniciatyva, parėmus keliems Rokiškio krašto verslininkams, atnaujintas didysis Rokiškio bažnyčios varpas, suremontuotos medinės tvirtinimo detalės. Darbams atlikti buvo pasitelkta kūrybinė grupė „Atgimstantys varpai“.
O štai greta bažnyčios, buvusiame Marijos tarnaičių vienuolyne (dabar privačiose patalpose), taip pat rugsėjo 1 d. pirmą kartą Rokiškio šviesuomenei atverta nauja unikali biblioteka. Tai Rokiškio krašto išeivio, gyvenusio Kanadoje, Augustino Kuolo dovana gimtajam miestui. Bibliotekoje – per 4000 vienetų unikalių leidinių. Daugiausia tai išeivijoje nuo pat II pasaulinio karo pabaigos leistos knygos, taip pat meno albumai, enciklopedijos, grožinė, religinė, pažintinė egzodo literatūra. Biblioteka (iš anksto sutarus laiką) laukia skaitytojų, lankytojų, taip pat profesionalų, galinčių įvertinti šios dovanos kultūrinę vertę.
Kunigas švietėjas Jonas Katelė paneigė mitą, jog vienas žmogus nieko negali – asmenybės jėga, gebėjimas įtikinti ir vesti, kryptingas ėjimas tikslo link pamirštant savo interesus, negalias, ambicijas – tokiais pavyzdžiais turime vadovautis ir šiandien. Tokiu gyvenimu tiki, tokiais kriterijais vadovaujasi švietėjo kunigo Jono Katelės paramos ir labdaros fondas.
Turite idėjų, norite prisidėti? Susisiekite: Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondas (įm. k. 302641552), J. Katelės g. 2, Panemunėlio mstl., Panemunėlio sen., Rokiškio r. sav., mobil. tel. +370 686 70 663. el. paštas: leokordis@takas.lt.
Parengė Indrė Klimkaitė
