Praėjusiame numeryje pateikėme idėjų, kaip galima panaudoti senus „Magnificat“ numerius, ir kvietėme pasidalyti savo patirtimi. Mums parašė mokytoja iš Panevėžio, pateikė daug puikių minčių, kaip kūrybingai naudoti „Magnificat“ tekstus mokykloje.
Kolegė – dorinio ugdymo mokytoja – vieną „Magnificat“ numerį padovanoja savo mokiniams kaip paskatinimą arba už gerai atliktas užduotis. Žinoma, tai tinka per dorinio ugdymo pamokas, tačiau ir kiti mano kolegos randa medžiagos savo dėstomiems dalykams. Taigi perskaičiusi maldynėlį noriai juo dalijuosi, kad jis po mėnesio netaptų „atgyvena“, o ir toliau būtų skaitomas: viršelio paveikslas, mąstymai, pamokslai ar kiti skaitiniai išlieka aktualūs, juk juose kalbama tokiomis temomis, kurios nesensta. Noriu pasidalyti mintimis jūsų pamokai paįvairinti.
Visų „Magnificat“ viršeliai – meno kūriniai. Maldynėlyje randame viršelio paveikslą pristatantį tekstą, kurį ne tik pačiai įdomu skaityti, bet ir galima panaudoti vyresnėse klasėse per dailės istorijos pamokas. Tekstas supažindina su kūrinio autoriumi, analizuoja ir paaiškina kūrinį, suteikia bendrų žinių apie to meto dailės bruožus, savitumą, tendencijas, meninio vaizdavimo ypatumus. Mokiniams galima atnešti kelis „Magnificat“ ir paskatinti susipažinti su paveikslą pristatančiais tekstais, patiems pamėginti interpretuoti pasirinktą dailės kūrinį pagal „Magnificat“ pavyzdį.
Išradingai „Magnificat“ gali panaudoti ir muzikos mokytojai. Supažindindami mokinius su bažnytinės muzikos istorija, gali duoti ne tik pasiklausyti to meto kūrinių, bet ir pamėginti sugiedoti kurią nors iš „Magnificat“ pasirinktų psalmių. Ši patirtis daugelį tikriausiai nustebintų: paaugliai pamatytų, kad iš tikrųjų galima atlikti ne tik populiarias, jiems patinkančio muzikinio stiliaus dainas, bet ir tokius, rodos, nekasdieniškus kūrinius kaip psalmės. Patiems dalyvauti tokiame kūrybiniame procese tikriausiai būtų keista ir smalsu, nes dauguma muzikuoti mėginančių paauglių tiesiog seka savo pamėgtais muzikantais. Juk tikslas nėra išmokyti vaikus giedoti psalmes, tiesiog siekiama jiems parodyti, kokia įvairovė tiek literatūroje, tiek dailėje, tiek muzikoje slepiasi ten, kur net nekyla mintis pasidomėti.
„Magnificat“ nesensta praėjus mėnesiui – juo ilgą laiką galima pasinaudoti dorinio ugdymo ar literatūros pamokose. Rubrika „Kaip skaityti ir medituoti Dievo žodį“ – ne tik tinkama medžiaga dorinio ugdymo pamokai, bet ir literatūros, juk tai yra puikus teksto analizės pavyzdys. Per dorinį ugdymą galima kalbėti apie tekste išdėstytas tikėjimo tiesas, religinio pobūdžio mintis, o per literatūros pamokas – analizuoti, kaip atsiskleidžia autoriaus įžvalgos, požiūris, suvokimas. Net ir tą pačią Biblijos ištrauką skirtingi žmonės aiškina skirtingai: vieni akcentuoja dvasinį aspektą, kiti aiškina teksto reikšmę šių dienų žmogui, treti susikoncentruoja į informaciją „tarp eilučių“… Apie tai ir verta pakalbėti per literatūros pamokas.
Be to, kaip atskirą literatūrinį žanrą galima įvardyti pamokslą: jo reikšmė, stilistika, temos aktualumas, biblinių motyvų ir realaus gyvenimo sąsajos. Vyresnėse klasėse, kalbėdami apie Baroko epochą, kada buvo labai populiarus pamokslas, mokytojai gali rasti paralelių ir su šiomis dienomis, o kaip pavyzdį duoti paskaityti kelis „Magnificat“ pamokslus.
Tie patys skaitinių pamokslai ar meditacijos gali tapti ir diskusijų tema per kitas (pvz., etikos, net istorijos) pamokas, juk kalbama apie visiems mums aktualius klausimus: tikėjimą, žmogiškumą, toleranciją, gyvenimo prasmę ir t. t. Tereikia pasirinkti tinkamą pamokslą ar meditaciją ir tikrai galima rasti ne vieną temą, kuria noriai diskutuotų mokiniai.
Pastaruoju metu daug kalbama apie savanoriavimą, labdarą, vyksta įvairios akcijos, padedančios sergantiems, sunkiau gyvenantiems žmonėms, gelbėjami vaikai, rūpinamasi pamestinukais ir t. t. Aktyviai siekiama, kad jauni žmonės augtų socialiai atsakingi ir brandūs. Ir iš tikrųjų jaunimas darosi socialiai aktyvus, jei nedalyvauja tokiose akcijose, tai bent pasidomi jomis. Vienas pavyzdžių, kad geri darbai daromi ne tik akcijų metu, o nuolat, yra „Magnificat“ tekstai, supažindinantys su įvairia veikla, tereikia perskaityti rubriką „Evangelijos liudytojai šiomis dienomis“. Jau iš kelių „Magnificat“ numerių matyti, kad geri darbai gali būti įvairaus pobūdžio (nuo ligonių slaugymo iki mokymosi atleisti, švietimo, asmeninio tobulėjimo) ir kad daryti gerus darbus tereikia noro ir tikėjimo, o ne išskirtinių sąlygų: vieni laikosi iš labdaros (pvz., Marijos radijas), kiti išlaiko patys save (pvz., neįgaliųjų medžio dirbinių dirbtuvės), vienos organizacijos įsikūrusios didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o kitos – gyvenvietėse ar atkampiuose kaimeliuose. Apie visa tai galima ir verta pasikalbėti su mokiniais.
Kaip ugdome patriotiškumą, pilietiškumą, taip pat galime ugdyti ir tikėjimą. Ir tai daryti nebūtinai tik per dorinio ugdymo pamokas. Svarbu tai daryti ne prikišamai ir įkyriai, juk tikėjimas toks jautrus ir asmeniškas dalykas, jaunam žmogui reikia kelią į tikėjimą parodyti subtiliai, pasitelkiant visus pedagoginius gebėjimus. O tam jauno žmogaus įvesdinimui į tikėjimą gali pasitarnauti ir kasmėnesinis maldynėlis „Magnificat“. Nereikia naudoti kiekvieno „Magnificat“ numerio arba naudoti jį kas mėnesį, tiesiog perskaitę maldynėlį pasidalykite juo su kolegomis. Vieną kartą vienas, o kitą kartą kitas mokytojas ras savo dėstomam dalykui tinkamos medžiagos ir ją panaudos.
Lietuvių kalbos mokytoja Milda Petrėtienė,
Všį Panevėžio profesinio rengimo centras
Jei turite idėjų, kaip dar galima panaudoti senus „Magnificat“ numerius, rašykite el. paštu:
indre@magnificat.lt
arba paprastu paštu adresu:
„Magnificat“ redakcijai, M. K. Paco g. 4, Vilnius LT-10309