01
07 /
2020
Kai kurie mūsų tautiečiai gyvena užsienyje, dalyvauja vietinių parapijų šv. Mišiose ir kitoje veikloje. Tačiau melstis, atsiverti Viešpačiui ne gimtąja kalba net geriausiai kalbą mokantiems sunku, o kitiems ir neįmanoma. Tad „Magnificat“ jiems – nepamainomas palydovas.
Klausėme jų, kaip sužinojo apie „Magnificat“, kiek laiko keliaujame kartu, kas maldynėlyje jiems svarbiausia jų maldos gyvenimui.
„Magnificat“ pradėjau skaityti dar gyvendama Lietuvoje, beveik prieš 10 metų. Vėliau, išvykusi gyventi į Italiją, pamažu pradėjau prenumeruoti „Magnificat“. O galiausiai „Magnificat“ prenumerata tapo simboliška mamos dovana, pasiekiančia mane iš Lietuvos. Tad dar ir dėl to man brangus šis leidinys. Patrauklus jo formatas (galima įsidėti į rankinę, ypač einant į šv. Mišias). Nors per Mišias Evangeliją ir skaitinius seku italų kalba, kurią puikiai suprantu, bet kartais norisi juos paskaityti ir lietuviškai dėl lingvistinių niuansų ir dėl paties lietuviško žodžio. Taip pat gera pradėti dieną Rytmetine malda iš „Magnificat“. Patraukia psalmės, trumpasis skaitinys. Kartais net pasižymiu, pasibraukiu širdį palietusias frazes, žodžius. Kartu perskaitau ir dienos Evangeliją, skaitinius, meditaciją. Neretai užrašuose pasižymiu palietusias įžvalgas iš meditacijos.
Viena iš pirmųjų rubrikų, kurią perskaitydavau gavusi „Magnificat“ – „Evangelijos liudytojai šiomis dienomis“. Įdomūs ir viršelio paveikslo komentarai. Patikdavo ir rubrika „Mėnesio šventasis“. Atgaivos bei refleksijų suteikia ir kiekvienos dienos maldų pradžioje spausdinama kurio nors šventojo (ar, pavyzdžiui, popiežiaus Pranciškaus) mintis bei trumpa tą dieną minimų šventųjų ar palaimintųjų prezentacija.
„Magnificat“ kelionė iki mano namų Italijoje savita: dėl pašto paslaugų specifikos pirmiausia pabuvoja mano uošvių namuose Lido saloje (Venecija). Tokiu būdu gauname dar vieną puikią papildomą progą susitikti ir su artimaisiais, kurie, kaskart vos tik gavę šį leidinį, džiaugsmingai praneša ir laukia nesulaukia, kada atvyksime jo atsiimti, o kartu ir jų aplankyti.
Visada džiugu paimti į rankas „Magnificat“, pradėti dieną maldomis iš šio leidinio ar pasisemti dvasinio įkvėpimo, impulsų iš jame publikuojamų tekstų.
Kristina Janušaitė-Valleri
Italija
Kaip „Magnificat“ pateko pirmą kartą man į rankas, – neatsimenu, bet puikiai pamenu, kad užkabino bibliniai Šv. Rašto komentarai ir dienos šventieji.
Esu „Magnificat“ gerbėjas visus 10 metų, prenumeruoju pats ir užsakau savo draugams, gyvenantiems užsienyje. „Magnificat“ naudoju kasdien melsdamasis rytais ir per Mišias prie altoriaus. Būna, kad vieną kitą Biblijos komentarą perskaitau žmonėms kaip homiliją. Keletą metų „Magnificat“ sekmadienio homilijas ir pamokslus dėdavau į LLKS internetinį puslapį žmonėms, nelabai religingiems ar tikintiems. Beveik visi skaitytojai atsiliepdavo tik gerai ir labai gerai!
Man „Magnificat“ – nepamainomas draugas misijose po pasaulį ar žygiuose su jaunimu, su skautais! Man patogu naudotis knygute, – laikant ją rankose mezgasi kitoks santykis su malda.
Dėkoju „Magnificat“ redakcijai, platintojams, mielai Zitai. Būkite palaiminti.
Br. Paulius Vaineikis OFM
Kanada
Sveiki, su lietuvišku „Magnificat“ draugauju turbūt jau aštuonerius metai, o gal ir ilgiau… Jau net nepamenu…
Mėgdavau įsigyti „Magnificat“ anglų kalba. Knygelė man labai patikdavo, skaitydavau ją tik savo namų koplytėlėje ir celėje, nes Mišios pas mus būdavo aukojamos lietuviškai. Dar tada turėjau svajonę, kad kada nors laikyčiau rankose ir lietuvišką knygelę. Taip pasvajojusi atiduodavau tą mintį Dievuliui.
Ir štai didis džiaugsmas, kaip sužinojau, kad jau išėjo „Magnificat“ lietuviškai.
Prašydavau ir sesių, ir namiškių, ir draugų, kad atsiųstų man. O vieną dieną gavau pasiūlymą-prašymą iš „Magnificat“ redakcijos, ar nesutikčiau paieškoti daugiau skaitytojų, prenumeratorių. Žinoma, kad sutikau… Juk tai – mano svajonės išsipildymas… Juk taip troškau, kad Dievo Žodis pasiektų ir paliestų kuo daugiau širdžių.
Ir esu dėkinga Gerajam Dievui už visą jūsų darbą per šiuos 10 metų, lai jo palaima telydi dar daug daug metų! Valio!
Ses. Laimutė Kabišaitytė MVS
Jungtinės Amerikos Valstijos
Dažnai matydavau kelias parapijietes per šv. Mišias meldžiantis su maža knygele. Kartą, prieš šešetą metų ar daugiau ses. Laimutė supažindino su „Magnificat“ ir pasiūlė tą mažą maldų knygutę įsigyti. Nuo tos dienos „Magnificat“ yra mano kasdieninis draugas. Su juo draugauju per šv. Mišias arba namie, kai noriu susikaupti, pabūti arčiau su Dievu.
Ypač šiomis sunkiomis dienomis džiaugiuosi, kad galiu perskaityti Mišių skaitinius, maldas, psalmes ir kitas įžvalgas apie mūsų tikėjimą.
Irena Polikaitienė
Jungtinės Amerikos Valstijos
Parengė Zita Dragūnaitė
