01
06 /
2021
Yra net keletas liturginių indų, nenaudojamų per šv. Mišias, tačiau reikalingų garbinant Švenčiausiąjį Sakramentą. Pirmiausia pažvelkime į indus, kurių prireikia per adoraciją. Tai monstrancija, lunulė ir kustodija.
Monstrancija atsirado tais laikais, kai bažnytinėje bendruomenėje vyko diskusijos apie realų Kristaus buvimą Švenčiausiajame Sakramente. Iki tol tikintieji pamatydavo Eucharistiją šv. Mišių metu per pakylėjimą ir priimdami šv. Komuniją. Bažnyčia, kovodama su klaidatikystėmis, įsivedė Švenčiausiojo Sakramento garbinimo pamaldas, išstatymą, procesijas, laiminimą juo. Monstrancijos forma dažnai primena saulę, simbolizuojančią patį Dievą, apšviečiantį mūsų kasdienybę ir suteikiantį gyvenimui prasmės. Kai kurios monstrancijos savo išvaizda primena bokštą, o šiomis dienomis galime pamatyti ir minimalistinių monstrancijų – nedaug dabintų ir kuklių.
Monstrancijos viršuje yra apvali stiklinė ar iš krištolo pagaminta dėžutė, skirta konsekruotai Ostijai įdėti. Ostija tvirtinama lunulėje (lot. lunula – mėnulis), susidedančioje iš dviejų pusmėnulių, laikančių Ostiją monstrancijos dėžutėje. Lunulė visada sidabruojama arba auksuojama. Ostijai įdėti skirta dėžutė montuojama ant pėdos. Ši dėžutė gali būti dabinta įvairiausiomis formomis, saulės spinduliais, bokšto forma, šventųjų atvaizdais, brangakmeniais, gotikiniu ar moderniu stiliumi. Priklauso nuo menininko išmonės, tačiau niekada neužmirštant esminių elementų. Monstrancijos viršus visada puošiamas kryžiumi, jis primena, jog išganymas atėjo per kryžiaus kančią, mirtį ir prisikėlimą.
Monstrancija gaminama iš tokių pat medžiagų kaip ir šv. Mišių taurė ir komuninė. Kunigas ostiją adoracijai gali konsekruoti prieš tai aukodamas Mišias, tačiau ten, kur adoruojama dažniau, reikia dar vieno liturginio indo, skirto didžiajai konsekruotai Ostijai saugoti tabernakulyje. Juk monstrancijos būna per aukštos, kad tilptų į tabernakulį.
Kustodija (lot. custodire – saugoti) yra liturginis indas, skirtas Švenčiausiajam Sakramentui saugoti adoracijai pasibaigus. Dažniausiai monstrancijos gaminamos kartu su kustodija, kad lunulė galėtų būti stabiliai pritvirtinta ir viename, ir kitame inde. Kustodiją sudaro kojelė ir ant jos pritvirtinta dėžutė, viršuje padabinta kryželiu. Už monstranciją šis indas daug kuklesnis, o jo pagrindinė paskirtis – saugoti šventuosius pavidalus nuo vienos adoracijos iki kitos.
Dar vienas svarbus indas reikalingas ligonių pastoracijai, kad sunkiai sergantys žmonės susitiktų su Dievu. Jis vadinamas viatikine. Tai apvalus į delną telpantis indelis, kuriame Švenčiausiasis Sakramentas nešamas ligoniams. Paprastai tai būna paauksuota apvali dėžutė, ant kurios dangtelio išgraviruotas kryželis arba duonos ir vyno simboliai, šv. Mišių taurės atvaizdas ir pan. Svarbu, kad vos pažvelgus į šį indelį visiems būtų aišku, kas jame yra, ir kad jį puošiantis simbolis padėtų palaikyti maldos dvasią. Viatikinė gaminama iš tų pačių medžiagų kaip kiti su Eucharistijos šventimu susiję indai ir prieš naudojant pirmą kartą visada pašventinama.
Kun. dr. Andrius Vaitkevičius
