01
06 /
2017
Marija Kazimiera Kaupaitė
Balandžio mėnesį minėjome 77-ąsias Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės mirties metines. Tai puiki proga prisiminti šią taurią ir iškilią asmenybę. Minint Garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metus ir laukiant netrukus vyksiančios jo beatifikacijos prasminga prisiminti, kad šventumas – ne privilegija, bet programa, skirta ne vien tik vyskupams, kunigams, bet ir paprastam, kaime gimusiam žmogui.
Kazimiera Kaupaitė gimė 1880 metų sausio 6 dieną Ramygalos parapijos Gudelių kaime, pamaldžioje šeimoje. Ji – penktoji iš vienuolikos vaikų. Pasitikėjimas Dievu, nuoširdus ir gilus pamaldumas, matyt, buvo įaugę į jos prigimtį, nes kiekvienam sutiktajam troško tik dvasinio gėrio. Sulaukusi septyniolikos metų, Kazimiera Kaupaitė, brolio kunigo Antano Kaupo kviečiama, pirmą kartą išvyksta į JAV. Čia talkina savo broliui. Būtent ten, būdama už Atlanto, ji pirmą kartą pamato vienuoles. Susižavi jomis. Nuo tos akimirkos visą savo gyvenimo perspektyvą pradeda matyti pasišventimo Dievui šviesoje. Netrukus tenka grįžti į Lietuvą, kadangi 1902 metais miršta tėvas. Tačiau Kazimieros neapleidžia troškimas tapti mokytoja vienuole. Neilgai trukus, vėlgi brolio ir kitų kunigų dėka Kazimiera išvyksta mokytis kartu su Šventojo Kryžiaus Gailestingumo seserimis Šveicarijoje. Ten kartu su kitomis lietuvaitėmis pradeda puoselėti viltį įkurti lietuvišką kongregaciją. Vėl nuvykusi į JAV, į tą patį miestą – Pensilvanijos Serantoną, kuriame keletą metų gyveno, patarnaudama ten dirbusiam broliui gauna vietos vyskupo sutikimą kurti naują, šventojo Kazimiero vardu pavadintą vienuolinę bendruomenę. 1907 metais bendruomenę patvirtina ir Šventasis Sostas. 1908 m. atidaroma pirmoji kazimieriečių mokykla. Kongregacijos pagrindiniai namai atidaromi Čikagoje, kur tuo metu gyveno didžiausia lietuvių kolonija. Sesuo Kazimiera pasirenka vienuolinį Marijos vardą.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, seserys ryžtasi apaštalinio darbo imtis ir Tėvynėje, tikėdamos, kad taip pasitarnaus savo Tėvynės vaikų dorovinei ir intelektualinei pažangai. Gavusios leidimą iš Vatikano, keturios seserys – Immaculata Dvaranauskaitė, Ana Marija Rakauskaitė, Angela Braškaitė ir Katarina Balčiatytė – 1920 metais atvyksta į Lietuvą. Čia atvyksta ir motina Marija Kazimiera. Netrukus seserys įsikuria Pažaislio vienuolyne. Tiesa, sąlygos čia sunkios: bažnyčia be stogo, langų, vidus apgriautas, gyvenamosios patalpos apleistos. Kitaip gal ir negalėjo būti, nes dar visai neseniai buvo praūžęs Pirmasis pasaulinis karas. Nepaisant to, seserys ėmėsi darbo. Buvo tvarkomas apleistas vienuolynas, dirbama su jaunimu, moksleiviais. Seserys dirbo „Saulės“ gimnazijoje.
Įdomu pastebėti, kad su seserų veikla buvo susipažinusi ir jau Antrojo pasaulinio karo pradžioje šią gimnaziją baigusi Elena Spirgevičiūtė – mergaitė, kuriai taip pat meldžiame altoriaus garbės. Ko gero, būtent seserų paliktas pėdsakas, suformuota ir perteikta pasaulėžiūra padėjo Elenai nepalūžti ir pasipriešinti brutaliam užpuolikui, troškusiam patenkinti savo seksualines aistras. Motina Marija Kazimiera Kaupaitė Pažaislyje gyveno iki 1934 metų. Lietuvoje įsteigė pradžios ir aukštesniųjų mokyklų, ligoninių, bendradarbiavo laikraštyje „Šaltinis“ ir kitoje spaudoje. Už nuopelnus 1933 m. apdovanota Gedimino 3 laipsnio ordinu. Vėl grįžta už Atlanto.
Mirė 1940 m. balandžio 17 d. nuo kaulų vėžio Čikagoje. Prieš mirtį sesuo Marija Kazimiera Kaupaitė sakė: „Aš taip džiaugiuosi, kad turiu ligą, kuri leidžia man pasiruošti mirčiai ir savo kančiomis išpirkti nuodėmes.“ Kartu gyvenusios seserys liudijo, kad paskutiniais gyvenimo mėnesiais ji išliko kantrumo ir tyliai išgyvenamos kančios pavyzdžiu. Tai buvo jos žodžių: „Visada su tikėjimu, visada su viltimi ir visada su meile!“ gyvas įkūnijimas. Priimti ligą ir kančią, skausmus su džiaugsmu ir taip dalyvauti Viešpaties kryžiuje – sektinas pavyzdys šiandieniam žmogui.
1986 m. Šventasis Sostas Mariją Kazimierą Kaupaitę paskelbė Dievo tarnaite. Pradėta beatifikacijos byla. 2010 m. popiežius Benediktas XVI patvirtino, kad sesuo Marija Kazimiera Kaupaitė yra palaimintoji Dievo tarnaitė, tai dar vienas žingsnis link paskelbimo šventąja.
Apmąstę Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės gyvenimo pavyzdį, prašykime jos užtarimo niekada nepalūžti siekiant užsibrėžto tikslo ir dalijant išminties bei meilės talentus ateities kartoms.
Parengė
kun. teol. lic. Nerijus Pipiras
