01
04 /
2018
Marijos legionas – tai pasauliečių draugija, įkurta Dubline kone prieš šimtmetį ir tarnaujanti Bažnyčiai. Dešimtyse Lietuvos parapijų veikia šios draugijos grupelės. Jų nariai lanko parapijiečius, ligonius, rūpinasi vaikais ir šeimomis, meldžiasi už juos. Legionierių tikslas – budinti žmones dvasiškai, padėti jiems gauti sakramentus, skatinti ištikimybę Kristui.
22 metus Marijos legione tarnaujanti vilnietė Aldona Pipirienė nusijuokia, išgirdusi, kad Marijos legionas pirmiausia asocijuojasi su rožiniu.
„Taip, dalis mūsų yra maldos talkininkai. Jie gali melstis ir namie, lovoje ar ligoninėje, ir bažnyčioje. Jie įsipareigoja kasdien sukalbėti vieną rožinio dalį, kelias kitas maldas.
Tačiau aktyvieji nariai mažai kalba rožinio, jie renkasi kartą per savaitę, kartu meldžiasi. Tačiau svarbiausia – jie daro gerus darbus, reikalingus parapijai. Klebonas pasako, kokių darbų turėtume imtis“, – aiškino ilgametė draugijos narė, dabar tarnaujanti Vilniaus Šv. Juozapo parapijoje.
Ji pirmiausia darbavosi Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijoje Žvėryne, kur įsikūrė pirmoji sostinės grupelė.
„Lietuvė iš Čikagos Marija Smilgaitė pirmiausia Marijos legioną 1992 metais atvežė į Kretingą ir Kauną, o po ketverių metų ir pas mus, į Vilnių, Žvėryną.
Klebonas Puidokas pasitikėjo mumis, pradėjome lankyti visus parapijoje gyvenančius žmones. Sakydavome, kad siunčiame linkėjimus nuo klebono“, – misijų pradžią prisiminė Aldona.
Parapijiečiai į besibeldžiančius tikinčiuosius reagavo skirtingai. „Ne visi leidosi į kalbas, bet tie, kurie leidosi, tuos ir pakalbindavome. Pamatę vaikus, klausdavome, ar krikštyti, dalydavome šventus paveikslėlius. Kartais pasisiūlydavome į kūmus, jei nebūdavo kam.
Pamenu, suradome tokią moterį, kuri penkiasdešimt metų nebuvo išpažinties. Prieš mums ateinant ji sapnavo, kad kažkas svarbaus nutiks ir kažkas ją išves iš tos tamsos.
Pasirodo, ji nedrįso ateiti prie klausyklos, bet išpažinties norėjo. Todėl mes suorganizavome jos susitikimą su kunigu zakristijoje. Per tą išpažintį buvo daug ašarų“, – išskirtinę istoriją prisiminė vilnietė.
Įtikėjo prieš mirtį
Ypatingą atsivertimo istoriją papasakojo ir kita Marijos legiono narė Danguolė Gustienė iš Vilniaus Visų Šventųjų parapijos. Jos akyse užkietėjęs ateistas atsivertė, atliko išpažintį, priėmė Šv. Komuniją, o prieš mirtį šaukėsi Jėzaus.
Prieš dvejus metus vienoje Vilniaus ligoninėje, palaikomajame skyriuje trys draugijos narės lankė ligonius. „Tąkart ėjau mokytis patarnauti, dvi kitos sesės kalbino ligonius, užsirašinėjo, kas norėtų kunigo patarnavimų.
Užėjome į vieno vyro – buvusio kardiologo, profesoriaus – palatą. Išgirdęs klausimą dėl kunigo, jis įniršo: ką tikinčios moterys jam gali pasakyti, kas tas tikėjimas, kam tie kunigai?
Nors jis moteris koneveikė, jos vis tiek labai švelniai jį kalbino. Tokie vizitai kartojosi kiekvieną mėnesį. Vyrą lankė ir kunigas. Jiedu diskutuodavo, gydytojas vis įtikinėdavo, kad tikėjimas yra bereikšmis, o Dievo nėra.
Kone po pusmečio, kai vyras jau nusilpo, pats panoro pasikalbėti su kunigu. Kai kunigas atėjo, jis padėkojo gydytojui už visą gera, ką šis buvo nuveikęs, už visus išgelbėtus žmones. Vyras pravirko.
Kitą mėnesį jis jau priėmė Šv. Komuniją. Likus nedaug dienų iki jo mirties viena legiono narė prie jo palatos durų nugirdo, kaip jis laukdamas užeinančio kunigo, šaukėsi Jėzaus, lyg nujausdamas, kad Jėzus tuoj jį aplankys“, – pasakojo Danguolė.
Jai ir daugeliui kitų legiono narių šis įvykis sustiprino tikėjimą, kad už viską stipresnė yra Šventoji Dvasia. Visi labai džiaugėsi. Taip pat nariai įsitikino, kokia svarbi yra malda – už šį vyrą buvo daug meldžiamasi.
Šimtai mažų darbų
Tokie dideli pokyčiai įvyksta ne kasdien. Užtat kasdien Marijos legiono nariai padaro šimtus gerų darbų.
Kai vilnietė Aldona iš Žvėryno persikėlė gyventi į Pilaitę, ji čia įkūrė Marijos legiono grupelę. „Neturime ligoninės, tad ligonių lankyti mūsų nesiunčia. Mes vadovaujame maldoms bažnyčioje ir atliekame gailestingumo darbus.
Pernai prieš Mišias sukalbėjome 140 rožinio maldų, dalį jų – už kunigus. Nuolat rūpinamės trimis vienišais ligoniais, kitus lankome retsykiais, padėjome jiems palaikyti ryšį su kunigu.
Taip pat bendravome su maldos pagalbininkais, kurių turime 55. Neseniai su maldomis išlydėjome dvi mirusias pagalbininkes“, – pasakojo Aldona.
Legiono nariai taip pat dalijo Mergelės Marijos medalikėlius, skatino pamaldumą Fatimos Mergelei Marijai, padėjo rinkti parašus už katalikiškos mokyklos statybas.
Kiekvienos parapijos poreikiai vis kitokie. „Mūsų tikslas – padėti dvasiškai žmonėms prabusti, bręsti, augti. Vieni lanko ligonius, kiti ugdo vaikus, vadovauja būreliams, treti lydi ir lanko šeimas“, – apie darbų įvairovę pasakojo vilnietis Aloyzas Domarkas.
Jis vadovauja vadinamajai Vilniaus kurijai (curia), kuri vienija vienuolika sostinėje veikiančių Marijos legiono grupelių (prezidiumų). Jose veikia kone šimtas aktyvių narių ir kone tūkstantis maldos pagalbininkų.
Tokių grupelių visoje Lietuvoje – arti šimto, aktyvių narių – apie penkis šimtus, o maldos pagalbininkų – keliolika tūkstančių.
Bene daugiausia legiono grupelių – per trisdešimt – Telšių vyskupijoje. Po dešimt ir daugiau veikia Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ir kituose miestuose.
Visame pasaulyje skaičiuojami keli milijonai Marijos legiono narių. Šis judėjimas iš Dublino išplito į daugelį katalikiškų pasaulio šalių.
Šventosios Dvasios pakviesti
„Gavau dvasinį pabudimą, suvokimą, kas yra anapusinis pasaulis, susipažinau su Dangiškąja Motina. Ryšys su Mergele Marija išliko iki šiol“, – pasakojo vilnietis Aloyzas. Jis prie Marijos legiono prisijungė prieš 17 metų.
Kitus į draugiją pakvietė Šventoji Dvasia. „Buvau dėstytoja, jaučiausi skolinga Bažnyčiai. Lankydavau visus įmanomus kursus ir kitus renginius. Tada į mūsų bažnyčią atvyko Marija Smilgaitė. Ji kalbėjo neišraiškingai, su akcentu, bet supratau, kad turiu eiti į parapijos salę, į susitikimą su ja. Tai buvo laiku išgirstas pakvietimas“, – pasakojo Aldona, viena pirmųjų Marijos legiono narių sostinėje.
Vilniaus Visų Šventųjų parapijos grupelės narė Danguolė prisiminė, kad į Marijos legioną pateko po neįprastos išpažinties. „Mišiose atlikau išpažintį, atgailai kunigas pasiūlė pasikalbėti su Dievu ir pačiai nuspręsti, kokia ji bus. Neturėjau jokių maldaknygių ar litanijų – kaip dabar su tuo Dievu kalbėsiuosi?
Mišių pabaigoje per skelbimus vienas brolis pakvietė ateiti į Marijos legiono susitikimą. Nors labai skubėjau, negalėjau išeiti iš bažnyčios. Va, kur man pasikalbėjimas su Dievu, va, ką turėčiau daryti už savo atgailą. Buvo toks stiprus pakvietimas – iškart pasakiau, kad liksiu Marijos legione“, – prisiminė Danguolė.
Svarbiausia legione per Marijos širdį eiti į Jėzaus širdį. „Anksčiau galvojau, kad nesu verta eiti pas Dievą. Bet dabar, kai einu per Mariją, tikiu, kad Dievui tai patiks. Net ir prieš Komuniją meldžiuosi, kad Marija būtų mano širdis, mano dvasia, mano burna, kad galėčiau Jėzų priimti. Žinau, kad ji viską teisingai nuneš Dievui, ko jos prašau“, – pasakojo Marijos legiono narė.
Ji yra našlaitė, neturėjo motinos, todėl Marija jai tapo tikrąja motina.
Siekia atsinaujinti
Marijos legione, kaip ir daugelyje kitų tikėjimo sambūrių, moterų yra daugiau nei vyrų. Daugiausia draugijoje – vyresni žmonės. Visgi legionieriai viliasi atsinaujinimo, laukia ir jauno, darbingo amžiaus žmonių.
„Reikėtų energingų žmonių – vadovauti, koordinuoti, dvasiškai ugdyti draugiją. Juk tikėjimas be gerų darbų yra miręs“, – priminė Kaune veikiančio Marijos legiono, Skausmingosios Motinos vyresniosios tarybos pirmininkė Regina Klimkienė.
Ji įsitikinusi, kad ateityje legiono nariams teks rasti naujas apaštalavimo formas – žmonės vis rečiau įsileidžia į namus, daugėja rakinamų laiptinių. „Teks ieškoti būdų, kaip prisibelsti iki žmogaus ir laimėti jį Viešpačiui“, – sakė Regina.
Norintys prisijungti prie Marijos legiono gali kreiptis į savo parapijos kleboną. Jei grupelė parapijoje dar neįkurta, Marijos legiono nariai drąsina tokią įkurti.
Sigita Lanauskienė
