01
05 /
2024
Pranciškus Jėgerštėteris (Franz Jägerstätter) gimė 1907 m. gegužės 20 d. Austrijoje, Sankt Radegundo miestelyje. Jo tėvai – Rozalija Huber (Rosalia Huber) ir Francas Bachmejeris (Franz Bachmeier) – negalėjo sukurti šeimos, nes buvo labai neturtingi. 1917 m. Rozalija ištekėjo už Heinricho Jėgerštėterio (Heinrich Jägerstätter). Jis įsivaikino Pranciškų ir suteikė berniukui savo pavardę.
Pagrindinį išsilavinimą Pranciškus įgijo kaimo mokyklėlėje. Mokytis jam padėjo patėvis. Berniukas labai mėgo skaityti knygas. Nors paauglystėje buvo maištingo būdo ir pirmas kaime turėjo motociklą, žmonės labiau jį pažinojo kaip paprastą, kuklų kataliką, neatkreipdavusį į save dėmesio.
1936 m. Pranciškus susituokia su Franciska Švaninger (Franziska Schwaninger). Vietoj vestuvių šventės sutuoktiniai pasirenka piligriminę kelionę į Romą. Apie jųdviejų bendravimą Pranciškus sykį žmonai ištaria: „Niekada neįsivaizdavau, kad būti susituokusiam yra taip nuostabu.“ Jų santuokinio gyvenimo grožį liudija ir po jo mirties rašytas Franciskos laiškas kalėjimo kapelionui: „Pirmiausia iš visos širdies dėkoju Jums už tai, kad dažnai lankėte mano brangųjį vyrą kalėjime. […] Man labai gaila, kad jo nebėra, nes praradau mylimą vyrą ir gerą tėvą savo vaikams. Taip pat galiu jus patikinti, kad mūsų santuoka buvo viena laimingiausių parapijoje. Daug kas mums pavydėjo. Vis dėlto gerasis Viešpats patvarkė kitaip ir šios meilės sąjungos nebeliko. Jau dabar nekantriai laukiu, kada vėl susitiksime Danguje, kur mūsų daugiau niekada neišskirs joks karas.“
Pranciškaus tikėjimas stiprėja, jo pamaldumas nuoširdus ir nuosaikus. Šalia ūkio darbų, 1936 m. ima tarnauti vietos bažnyčios zakristijonu. Kasdien priima Eucharistiją. Per laidotuves atsisako įprastos aukos už patarnavimus, labiau vertina gailestingumo darbus sielai ir kūnui, o ne atlygį.
Ketvirtojo dešimtmečio viduryje ir pabaigoje, kai dauguma Austrijos gyventojų leidžiasi nešami nacizmo bangos, Pranciškus dar labiau gilinasi į katalikų tikėjimą ir visiškai pasitiki Dievu. Rūpestingai eidamas šeimos vyro ir tėvo pareigas (su Franciska susilaukia trijų dukryčių) šis paprastas ūkininkas ima nepaliaujamai mąstyti apie klusnumą teisėtai valdžiai ir klusnumą Dievui, apie žemiškąjį ir amžinąjį gyvenimą, Jėzaus kančią. Pranciškus nebuvo nei revoliucionierius, nei pasipriešinimo judėjimo dalyvis, tačiau 1938 m. jis vienintelis iš vietos gyventojų balsavo prieš Austrijos prijungimą prie Vokietijos.
Pranciškus Jėgerštėteris buvo pašauktas į karinę tarnybą ir 1940 m. birželio 17 d. prisaikdintas. Netrukus, įsiterpus merui, jam leista grįžti į ūkį. Vėliau, nuo 1940 m. spalio mėn. iki 1941 m. balandžio mėn., jis tarnauja kariuomenėje, kol dar kartą, merui tarpininkaujant, jam leista grįžti namo.
Pamažu Pranciškus įsitikina, jog dalyvavimas šiame kare kovojant už nacistinę valstybę yra sunki nuodėmė, ir nusprendžia, kad, dar kartą gavęs šaukimą į kariuomenę, kovoti atsisakys. 1943 m. vasarį Pranciškus vėl šaukiamas į karinę tarnybą. 1943 m. kovo 1 d. atvykęs į šaukimo centrą praneša, kad atsisako kariauti. Siūlėsi atlikti civilinę tarnybą, bet jam neleido.
1943 m. kovą ir balandį Pranciškus laikomas Linco areštinėje, gegužę perkeliamas į Berlyną (Tėgelį) ir 1943 m. liepos 6 d. nuteisiamas mirties bausme už maištą. Kalėjimo kapelioną nustebino šio vyro romumas. Kai jam pasiūlė Naująjį Testamentą, jis ramiai atsakė: „Širdyje esu visiškai susivienijęs su Viešpačiu ir bet koks skaitymas man tik trukdytų bendrauti su Dievu.“
Rugpjūčio 9 d., prieš egzekuciją, Pranciškus rašo: „Turiu rašyti […] surakintomis rankomis, bet tai daug geriau, nei mano valia būtų surakinta grandinėmis. Nei kalėjimas, nei grandinės, nei mirties nuosprendis negali atimti iš žmogaus tikėjimo ir laisvos valios. Dievas duoda jėgų pakelti bet kokią kančią […]. Žmonės nerimauja dėl mano įsipareigojimų žmonai ir vaikams. Vis dėlto negaliu patikėti, kad jei turi žmoną ir vaikus, gali laisvai nusikalsti Dievui.“
Pranciškus Jėgerštėteris yra puikus ištikimybės sąžinei, nušviestai ir išugdytai Bažnyčios tikėjimo, pavyzdys, neprievartos ir taikos gynėjas, pasipriešinęs ideologijai, giliai tikintis žmogus, kuriam Dievas iš tiesų buvo gyvenimo šerdis ir centras.
Parengė Jurga Gaižauskaitė
