15
02 /
2016
„Tušti žodžiai žaizdas pagilina, o veiksminga meilė žaizdas gydo“, – sakė palaimintasis vokiečių kilmės kunigas Adolfas Kolpingas (Adolph Kolping), laikomas visų pameistrių tėvu. XIX amžiuje pradėjęs steigti nakvynės namus jauniems valkataujantiems ir suvargusiems pameistriams, jis subūrė Kolpingo draugiją, kuri šiandien visame pasaulyje drąsina žmones būti krikščionimis jų šeimose, darbe, bendruomenėse. A. Kolpingo įkvėpta praktiška krikščionybė jau 22 metus gyva ir Lietuvoje.
Gruodžio 4 dieną sukako 150 metų nuo palaimintojo kunigo A. Kolpingo mirties. Šią šventę Kolpingo draugija paminėjo iškilmingomis šventomis mišiomis.
„Žmogus – harmoninga asmenybė, sukurta pagal Dievo paveikslą. Meilė Dievui, tėvynei, šeimai, bendruomenei, žmonijai, taip pat profesionalumas savo darbe – tokios buvo A. Kolpingo vertybės“, – apie įkūrėją pasakojo Lietuvos Kolpingo draugijos valdybos pirmininkas Saulius Filipavičius.
Jį patraukė šio žmogaus padrąsinimas išgyventi krikščionybę ne kaip tradiciją ar teoriją, bet kaip gyvenimą.
„Draugiją jis įkūrė tam, kad jauniems žmonėms padėtų nesutrikti gyvenime, o atrasti tvirtus pagrindus, kad būtų tikrais krikščionimis, patriotais, mylinčiais tėvais ir motinomis, gerais savo srities žinovais“, – pasakojo S. Filipavičius.
Meilė jaunimui, rūpestis jų gyvenimu bei išsilavinimu, praktinės krikščionybės įgūdžiai – visa tai atskleidžia Kolpingo draugijos, kuri seka palaimintojo pavyzdžiu, grožį.
Kolpingo šeimoje – ir studentai, ir močiutės
Lietuvoje Kolpingo draugija vienija apie 500 narių. Vilniuje, Kaune, Telšiuose, Ignalinoje, Marijampolėje, Troškūnuose, kitose vietovėse prie parapijų yra susibūrusios A. Kolpingo sekėjų bendruomenės, draugijoje švelniai vadinamos Kolpingo šeimomis.
Kiekviena Kolpingo šeima turi savo mėgstamą veiklą. Bendruomenės, kuriose daugiau pensininkų mokytojų, imasi švietėjiškų projektų. Kur daugiau šeimų, ten vedami jaunavedžių kursai. Močiutės mielai veda savo anūkams mokyklėles, kuriose moko melstis.
Draugijos nariai kartu važiuoja į piligrimines keliones – lanko atlaidus ir šventas vietas, rengia seminarus, paskaitas pagyvenusiems žmonėms, drauge leidžia laisvalaikį. Svarbiausia kolpingiečiams būti kartu, susirinkti, jausti bendruomenę.
Prieš dvejus metus susibūrė ir Kolpingo jaunimo šeima – buvę studentai susibūrė į bendruomenę. Jaunuoliai renkasi Vilniaus dominikonų Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje.
„Daugybė draugijos jaunimo užaugo vaikų ir jaunimo stovyklose Troškūnuose, Kolpingo mokymo centre. Jie tapatina save su Kolpingu ir jo vertybėmis. Jie užaugo tvirtais krikščionimis“, – džiaugėsi S. Filipavičius.
Kolpingo kolegija „šildo“ studentus
Bene ryškiausiai matoma draugijos veikla – Kaune veikianti Kolpingo kolegija, kuri kasdienybę grindžia krikščioniškomis vertybėmis.
„Stengiamasi, kad kiekvienas studentas pajaustų žmogišką, šiltą, nesavanaudišką bendravimą, šeimynišką atmosferą. Jei studentai neturi pinigų mokslui ar neranda vietos praktikai, administracija stengiasi padėti“, – aiškino S. Filipavičius.
Kolegijoje primenama apie tikėjimą kaip vertybę, lobį. Į kolegiją stoja nemažai netikinčių žmonių. Kai kurie ateina atvirai skeptiškai nusiteikę tikėjimo atžvilgiu. Užverda diskusijos ir pokalbiai.
„Nė vieno žmogaus tiesa negali būti atmesta ar neišklausyta. Bandome parodyti, kad yra kitoks mąstymas, kitokia šviesa“, – sakė draugijos vadovas.
Kolektyvas neskaičiuoja, kiek jų studentų atsiverčia, bet pastebi, kad studentai kolegijoje „sušyla“: „Žmoguje išnyksta priešiškumas, išankstinis nusistatymas, žmogus pradeda galvoti, o kai galvoja, tai jau labai gerai, reiškia, kad Dievas jį veda.“
Be kasdienės veiklos, kolegija organizuoja rekolekcijas, seminarus, pokalbius, susitikimus Troškūnuose, Kolpingo mokymo centre.
Anksčiau Kolpingo kolegijoje krikščionišką socialinį mokymą dėstė dabartinis vyskupas Kęstutis Kėvalas. Jis sugebėjo sudominti ir uždegti krikščioniškomis vertybėmis ne vieną studentą.
Su kunigu Kolpingu – nuo darželio
Palaimintojo Kolpingo charizma vaikai gali persiimti nuo pat mažų dienų. Kai Lietuvos Kolpingo draugija įsteigė labdaros ir paramos fondą, pavadintą Lietuvos Kolpingo vardu, šis 2011 metais iniciavo darželį „Kolpingo mokyklėlė“.
Darželis įsikūręs Kauno senamiestyje. Vaikai jame ugdomi palaimintojo kunigo dvasioje. Kiekvienas vaikas matomas kaip Dievo kūrinys, itin saugomas jo orumas. Auklėtojais dirba tie, kurie pašaukti būti su vaikais. Darželio bendruomenei svarbūs lygiavertiškumas, bendrystė ir kiekvieno individualumas.
Palaimintajam buvo itin svarbi šeima, todėl ir darželyje auklėtojai vaikus ugdo bendradarbiaudami su tėvais.
Kristaus persmelkta asmenybė
Kunigas A. Kolpingas gimė 1813 metais. XIX a. viduryje Vokietijoje jis įkūrė ne vienus nakvynės namus jauniems pameistriams, kurie klajodavo be darbo ir prieglobsčio. Kad jaunimas nedegraduotų, nenugrimztų į gyvenimo purvą, neprarastų tikėjimo – tam A. Kolpingas kūrė socialinį tinklą ir suteikė galimybę jaunuoliams gauti maisto, nakvynę, sielovadą, specialybės mokslus.
Gimęs karo tarp rusų ir vokiečių metais, jis augo neturtingoje, bet darbščioje šeimoje. Iš motinos berniukas paveldėjo guvų protą, iš tėvo – tvirtai ant žemės stovinčio žmogaus temperamentą. Būdamas ketvirtas vaikas iš penkių, jis išvengė žemės darbų ir buvo išsiųstas į mokyklą. Adolfui patiko mokytis, jis norėjo tapti kunigu, tačiau dėl pinigų stygiaus būdamas trylikos turėjo pasirinkti amatą. Vaikinas tapo batsiuviu. Būdamas 24-erių jis jau pajėgė išlaikyti vieną geriausių batų parduotuvių mieste.
Jaunuolis pats patyrė, o vėliau matė kitų pameistrių gyvenimo sąlygas. Jis baisėjosi tuo, ką tenka patirti iš vietos į vietą keliaujantiems naujokams. „Savo pinigus jie pralošia, prageria arba išleidžia nemoraliems pasilinksminimams. Jie neturi normalių drabužių, todėl iš savo kambarių išeina tik naktį ir tai tik tam, kad patenkintų aistras. Žmonės yra sukrėsti jų kalbos ir elgesio, jie jų bijo“, – rašė kunigas.
A. Kolpingas buvo jautrus socialinei neteisybei, negalėjo ramiai žiūrėti į moralinį nuosmukį. Būdamas spalvinga, charizmatiška, įvairiapusė asmenybė, jis išnaudojo savo talentus kunigo tarnystei. „Jis buvo publicistas, leidėjas, socialinis darbuotojas, pedagogas. Visos jo dovanos buvo naudojamos žadinti žmoguje jo orumo, kuris kyla iš santykio su Dievu, suvokimą“, – pasakojo Lietuvos Kolpingo draugijos pirmininkas.
S. Filipavičių žavėjo palaimintojo mintis, kad kiekviename žmoguje Dievas įdėjo gėrį, tereikia tą gėrį atskleisti. Kunigas pasekėjus ėmė traukti it magnetas. Dar A. Kolpingui gyvam esant, jo veikla ir idėjos smarkiai peržengė Vokietijos ribas. Šiandien draugija veikia daugiau nei 60 valstybių, visuose pasaulio žemynuose.
1991 metais spalio 27 d. tuometinis popiežius šv. Jonas Paulius II paskelbė kunigą palaimintuoju.
Popiežių įkvėpė enciklikai
A. Kolpingas – vienas pagrindinių Bažnyčios socialinio mokymo įkvėpėjų. A. Kolpingo praktinė veikla įkvėpė garsiąją Leono XIII encikliką „Rerum novarum“. Paskelbus šią encikliką 1891 metais ėmė vystytis Bažnyčios socialinė doktrina. Enciklika atkreipia dėmesį į darbininkų problemas, santykį su darbdaviais, nuosavybę, gerą ir teisingą tvarką.
„Buvimas krikščionimi – tai ne tik maldos, bet ir veikli meilė. Kolpingo draugija siekia praktiškai padėti žmogui būti arti Kristaus. Tai – praktinė krikščionybė“, – aiškino draugijos pirmininkas.
Vokiečiai turi posakį: „Greita pagalba yra dviguba pagalba.“ Draugijos nariai stengiasi gyventi pagal šį principą.
Malda užima svarbią vietą
Nors Kolpingo draugija susitelkia į praktinę krikščionybę, neatmeta ir kontempliatyviosios. Juk visi geri darbai kyla iš maldos, iš Kristaus meilės.
„Prisimenu vieno prancūzų žurnalisto mintį, kad vienuolynai – tai dvasinės energijos bankai. Visi negali tapti vienuoliais, tad praktinė krikščionybė – didžioji krikščionybės pyrago dalis“, – sakė S. Filipavičius.
Draugijos pirmininkas priminė, Kristus neatstūmė Mortos, o šv. Pranciškaus tikėjimas buvo ir kontempliatyvus ir praktinis.
„Pasitikėjimas Dievu matomas žmogaus darbuose. Jei vargstančiam žmogui sakysim: eik, pavalgyk, apsirenk, bet nieko neduosim, neįvykdysi meilės“, – aiškino draugijos pirmininkas.
Jis kvietė „Magnificat“ skaitytojus nepaliauti melstis, o maldoje gautais Dievo meilės vaisiais dalytis su šalia esančiais žmonėmis.
Susidomėjusiais Lietuvos Kolpingo draugija,
kviečiame apsilankyti jų interneto svetainėje
www.kolping.lt arba skambinti telefonu
Kaune 8~37 20 36 10.
Sigita Laniauskaitė
