12
05 /
2015
RUBRIKĄ REMIA SRTF:
Gegužės 12 d.
Turbūt visi pamename prieš dešimtmetį nelauktai atskriejusią sukrečiančią žinią apie brolio Rožė iš Tezė nužudymą. Netikėta ir karti Apvaizdos ironija: mirtinai subadytas niekam pavojaus nekėlęs devyniasdešimtmetis senukas, visą gyvenimą paskyręs taikai, brolystei ir „pasitikėjimo piligrimystei Žemėje“… Vienos iš ryškiausių XX a. krikščionybės figūrų gyvenime būta ir daugiau paradoksų. Taikos apaštalas Rožė Šiucas (Roger Louis Schütz-Marsauche) gimė I pasaulinio karo metais, 1915 m., Šveicarijoje, o brolystės ir artimo meilės židinį Tezė (Taizé) kaimelyje Prancūzijoje, šalia vokiečių okupuotos ir pusiau savarankiškos Prancūzijos ribos, ėmė kurti 1940 m. – II pasaulinio karo įkarštyje. Čia įsigytame namelyje jis su seserimi įkūrė pabėgėlių krikščionių ir žydų prieglobstį, veikusį kelerius metus, kol jį susekė gestapas.
Dar vienas paradoksas – evangelikų reformatų kunigo sūnus, Lozanoje ir Strasbūre studijavęs protestantiškąją teologiją, pajuto pašaukimą vienuoliniam gyvenimui. II pasauliniam karui baigiantis, į Tezė brolis Rožė jau grįžo ne vienas, o 1949 m. septyni broliai čia davė bendro gyvenimo, skaistybės ir paprastumo įžadus. Šiandien Tezė bendruomenėje gyvena apie 100 brolių protestantų ir katalikų iš 30 šalių. Šio neįprasto vienuolyno įsikūrimas tapo svarbiu ekumeninio sąjūdžio postūmiu: pasak kard. Valterio Kasperio (Walter Kasper), „ant Tezė kalvos pražydo ekumenizmo pavasaris“. Tezė broliai akivaizdžiai paliudijo, kad skirtingų konfesijų krikščionys gali ne vien susitikti ir bendrauti, bet ir dalytis brolišku gyvenimu vienoje bendruomenėje. Brolis Rožė savo gyvenimu ir dvasia peržengė įprastas konfesines ribas: niekada neišsižadėjęs protestantiškų šaknų, jis pasiekė visišką vienybę su Katalikų Bažnyčia ir per Mišias reguliariai priimdavo Eucharistiją. Jis sakė: „Aš radau savo, kaip krikščionies, tapatybę, suvienydamas savyje savo šaknų tikėjimą su katalikų tikėjimo slėpiniu, nenutraukdamas ryšių nei su vienu iš jų.“
Toks krikščioniškos bendrystės liudijimas ir jos konkretus išgyvenimas buvo ir yra ypač paveikus, artimas ir suprantamas jaunimui. Pasak popiežiaus Pranciškaus, kalbėjusio apie Tezė bendruomenės rengiamus susitikimus, „būtent jaunimas maldauja mus žengti visiškos bendrystės link. (…) Jis daro tai ne dėl to, kad nežinotų apie skirtumus tarp mūsų, bet kadangi geba žvelgti toliau; jis geba priimti tai, kas svarbu, ir tai, kas jau dabar mus vienija“.
Skelbdama „pasitikėjimo piligrimystę Žemėje“, brolio Rožė įkurtoji bendruomenė kviečia jaunimą susitikti – ir Viešpatį, ir vienas kitą. Nuolatinį keliauninkų į Tezė srautą jau nuo XX a. 8 dešimtmečio papildo įvairūs vietiniai, regioniniai, viso žemyno ar pasauliniai jaunimo susitikimai. Per šių metų Kalėdas Europos jaunuolių laukia Valensijos miestas Ispanijoje…
Dr. Liudas Jovaiša
