24
04 /
2015
RUBRIKĄ REMIA SRTF:
Balandžio 24 d.
Šių metų balandžio 23 d. Ečmiadzine Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios galva, katolikosas Karekinas II, šventaisiais paskelbs armėnus, per I pasaulinį karą nukankintus Osmanų imperijoje – nekaltas aukas, kurios „guli bevardžiuose kapuose, nes pasirinko verčiau mirti nei išsižadėti savo tikėjimo ir savo tautos“. Tai pirmoji kanonizacija Armėnijos Bažnyčioje po 400 metų pertraukos; jos proga armėnų bažnyčiose visame pasaulyje skambės šimtas varpų dūžių. Genocidas, kurio aukomis tapo daugiau nei milijonas armėnų, taip pat jų bažnyčios ir vienuolynai, prasidėjo 1915 m. balandžio 24 d. ir truko keletą metų; jis buvo nukreiptas ir prieš kitas krikščioniškas Turkijos imperijos mažumas.
Šiandien tame pačiame regione (Sirijoje) pasikartojanti tragiška patirtis ypač aktualizuoja tai, ką prieš šimtmetį išgyveno seniausios pasaulio krikščioniškos valstybės Bažnyčia. Kankinystė dėl tikėjimo – krikščionių „kraujo ekumenizmo“ pamatas. Popiežius Pranciškus, 2014 m. kreipdamasis į katolikosą Karekiną II, sakė: „Mokinių, kurie praliejo kraują dėl Kristaus per tragiškus praėjusio amžiaus įvykius, skaičius yra tikrai didesnis už pirmųjų amžių kankinių skaičių. Ir šioje martirologijoje garbingą vietą užima armėnų tautos vaikai. Kryžiaus slėpinį – tokį brangų Jūsų tautos atmintyje, įkūnytą puikiuose akmeniniuose kryžiuose, kurie puošia kiekvieną Jūsų žemės kampelį, – nesuskaičiuojami Jūsų tautos vaikai išgyveno tiesiogiai dalyvaudami Kristaus kančios taurėje.“
Dr. Liudas Jovaiša
