30
05 /
2014
Gegužės 30 d.
1514 m. gegužės 30 d. Varniuose, Žemaičių vyskupijos sostinėje, buvo surašytas Šiaulėnų bažnyčios fundacijos aktas. Juo Žemaitijos bajorai Mikalojus ir Barbora Butrimavičiai, turėdami prieš akis Šv. Rašto eilutę apie darbus, kurie lydi žmogų į amžinybę, ir palyginimą apie talentus, aprūpino savo privačiose valdose įsteigtos Šv. Onos ir Šv. Mikalojaus parapinės bažnyčios klebono išlaikymą. Klebonui ne vien buvo paskirta, kaip tuomet įprasta, dirbamos žemės su valdiniais bei javų dešimtinė iš fundatorių dvaro, bet ir užrašyta karčema su teise varyti midų ir alų, altoriams reikalingas žvakių kiekis, lėšos „bažnyčios tarno“ (t. y. mokytojo-kantoriaus) atlyginimui, pinigai Mišių vyno ir pipirų klebono stalui pirkimui. Už tai bažnyčios klebonas įpareigotas nuolat laikyti vikarą ir aukoti trejas Mišias per savaitę (sekmadieniais, antradieniais – šv. Onos garbei, ir penktadieniais – už mirusius fundatorius).
Per penkis šimtmečius Šiaulėnų bažnyčia patyrė įvairių istorijos posūkių. Reformacijos metu ji buvo perimta protestantų, tačiau 1612 m. tuometiniai dvaro savininkai Šemetos grąžino šventovę Žemaičių vyskupui. Šemetų giminė, keletą šimtmečių valdžiusi Šiaulėnų dvarą, rūpinosi ir bažnyčia; jų lėšomis XIX a. viduryje iškilo mūrinis dabartinės Šv. Onos bažnyčios pastatas. Šiuo metu parapinė bažnyčia priklauso Šiaulių vyskupijos Radviliškio dekanatui.
Dr. Liudas Jovaiša
