02
10 /
2014
Spalio 2 d.
Lietuvos karaliaus Mindaugo amžininkas popiežius Urbonas IV buvo prancūzas, Žakas Pantaleonas (Jacques Pantaléon), Trua (Troyes) miesto amatininko sūnus, gimęs apie 1195 metus. Baigęs teologijos ir teisės studijas Paryžiuje, jis tapo Laono kanauninku, vėliau – Lježo arkidiakonu. 1245 m. vykusiame I Lijono susirinkime patraukęs popiežiaus Inocento IV dėmesį, Žakas Pantaleonas kaip popiežiaus pasiuntinys (legatas) buvo dukart pasiųstas į vokiečių kraštus. Per šias keliones jis atsidūrė Lietuvos kaimynystėje – tarpininkavo 1249 m. sudarant Christburgo sutartį tarp sukilusių prūsų ir Vokiečių ordino. 1253 m. tapęs Verdeno vyskupu, 1255 m. popiežiaus Aleksandro IV buvo paskirtas Jeruzalės patriarchu. Atvykęs iš Šventosios Žemės į popiežiaus kuriją ieškoti paramos tenykščiams krikščionims, Jeruzalės patriarchas Žakas Pantaleonas po Aleksandro IV mirties 1261 m. rugpjūčio 29 d. buvo išrinktas popiežiumi.
Neilgas, trejus metus trukęs Urbono IV pontifikatas buvo paženklintas įvairių įtampų ir negandų – daugiausia politinių. Vienas iš tradicinių to meto popiežių rūpesčių buvo Šventosios Romos imperatoriaus galios ribojimas; jis reikalavo nuolatinio dėmesio ir diplomatinio žaidimo, ieškant sąjungininkų įvairiose dinastijose, monarchijose, Italijos miestuose. Urbonas IV savo politikoje daugiausia kliovėsi Prancūzijos palankumu; per jo pontifikato metus kardinolų kolegijoje gerokai išaugo prancūzų skaičius. Kitas Urbono IV rūpestis buvo krikščionių padėtis Artimuosiuose Rytuose. 1261 m. žlugus Bizantijos imperijos vietoje kryžiuočių įkurtai Lotynų imperijai, popiežius bergždžiai dėjo pastangas surengti naują kryžiaus žygį žlugusiai vakariečių valstybei atkurti.
Šie 1264 m. spalio 2 dieną Perudžos mieste mirusio ir tenykštėje katedroje palaidoto popiežiaus rūpesčiai dabar, iš laiko perspektyvos, atrodo buvę vienadieniai. Tvariausiu Urbono IV palikimu galime laikyti Kristaus Kūno (ir Kraujo) šventę, kuri, pirmiausia atsiradusi Lježe, 1264 m. rugpjūčio 11 d. bule Transiturus de hoc mundo buvo įvesta visuotinėje Bažnyčioje ir šiemet atšventė 750 metų sukaktį. Tai buvo pirmoji šventė, visuotinėje Bažnyčioje įvesta popiežiaus nutarimu.
Už Bažnyčios istorijos ribų Urbono IV vardas liko gyvas vokiečių poeto ir minezingerio Tanhoizerio legendoje. Esą būtent šio popiežiaus, atsakiusio atleidimą atgailaujančiam Veneros garbintojui, rankoje sužaliavo lazda…
Dr. Liudas Jovaiša
