16
05 /
2015
RUBRIKĄ REMIA SRTF:
Gegužės 16 d.
Šv. Simonas Stokas – Lietuvos bažnyčiose esančiuose Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės paveiksluose dažnai matomas, tačiau gan retai atpažįstamas Viduramžių šventasis. Kaip ir daugelio kitų šios epochos istorinių asmenybių, šv. Simono gyvenimas apipintas legendomis bei dokumentiškai neįrodomais pasakojimais. Tvirtinama jį gimus Anglijoje, Kento grafystėje, XII a. pabaigoje. Iš pradžių Simonas gyvenęs kaip atsiskyrėlis medžio kamiene, dėl to gavęs ir pravardę (angl. stock – „kamienas“). Vėliau Simonas Stokas prisijungęs prie karmelitų, atsikėlusių į Angliją iš Šventosios Žemės, ir buvęs išrinktas (1245 m.) ordino generaliniu vyresniuoju. Eidamas šias pareigas – manoma, 1265 m. – jis ir miręs Prancūzijoje, Bordo mieste.
Su šv. Simono, kaip visos vienuolijos vadovo (prioro), vardu susijusi karmelitų ordino transformacija iš Šv. Žemėje (pirmiausia – prie Karmelio kalno) įsikūrusių atsiskyrėlių grupių į Europos miestuose pasklidusią elgetaujančiąją vienuoliją, akcentavusią apaštalavimo darbą ir bendruomeninį gyvenimą. Būtent vadovaujant Simonui Stokui karmelitai įsikūrė Vakarų Europos (pirmiausia Anglijos) universitetiniuose miestuose – Kembridže, Oksforde, Paryžiuje, Bolonijoje; tai davė pradžią vienuolijos populiarėjimui ir augimui.
Vėlyvaisiais Viduramžiais su Simono Stoko vardu buvo susieta ir Škaplieriaus vizija (datuojama 1251 m. liepos 16 d.), per kurią Švč. Mergelė Marija regėtojui įteikusi vienuolių drabužį, rudąjį škaplierių, pažadėdama, kad su šiuo drabužiu mirštantieji bus greitai išgelbėti nuo skaistyklos kančių. Pamažu susiklosčiusi škaplieriaus devocionalija, iš pradžių funkcionavusi kaip brolijų, veikusių prie karmelitų vienuolynų, narių dvasinė privilegija, ilgainiui labai išpopuliarėjo. Galiausiai ji peržengė formalių privilegijuotų grupių ribas ir tapo (šalia rožinio) viena populiariausių katalikiškų devocionalijų. Garsiosios šv. Simono Stoko vizijos diena, liepos 16-oji, liturginiame kalendoriuje imta minėti kaip Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno Karalienės (arba paprasčiau – Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės) šventė. Šiandien ji iškilmingai švenčiama tose Lietuvos bažnyčiose, kuriose ta proga minimi tituliniai atlaidai: Druskininkuose, Seirijuose, Gudeliuose, Margininkuose, Kernavėje, Adutiškyje, Pumpėnuose, Radviliškyje, Kolainiuose, o ypač Linkuvoje – buvusioje karmelitų vienuolyno šventovėje, išsaugojusioje šios vienuolijos dvasinį paveldą, regimai įkūnytą turtingame bažnyčios interjere.
Dr. Liudas Jovaiša
