01
03 /
2020
Kovo 25 d. švenčiama Apreiškimo Švenčiausiai Mergelei Marijai liturginė iškilmė. Ji sudabartina Evangelijoje pagal Luką pirmame skyriuje (26–38 eil.) aprašytus įvykius. Jiems pavaizduoti trečios kanoninės evangelijos autoriui prireikė 209 graikų kalbos žodžių [1]. Garsiausi iš jų yra trys: χαῖρε – chaire, κεχαριτωμένη – kecharitōmenē ir γένοιτό – genoito. Šv. Jeronimo Vulgatoje jie verčiami atitinkamai: ave, gratia plena ir fiat. Lietuviškuose vertimuose šie posakiai išguldomi įvairiai. Štai keletas pavyzdžių:
| Vertėjas | χαῖρε | κεχαριτωμένη | γένοιτό |
| J. Kvantas | sveika | malonės pilnoji | te nusiduodie |
| J. Skvireckas | sveika | malonės pilnoji | tebūnie |
| A. Jurėnas | sveika | tu, kuriai suteikta malonė | teįvyksta |
| Č. Kavaliauskas | sveika | malonėmis apdovanotoji | tebūna |
| K. Burbulys | sveika | malonėmis apdovanotoji | tebūnie |
Iš pirmo žvilgsnio tai bemaž identiški vertimai. Labiausiai išsiskiria kecharitōmenē sąvokos formuluotė. Idioma malonės pilnoji tartum konstatuoja tiktai patį faktą, joje neatskleidžiama, iš kur ta malonė ateina, o posakiai tu, kuriai suteikta malonė ir malonėmis apdovanotoji akivaizdžiai parodo, kad malonė pareina iš Dievo. Taip leidžia manyti neveikiamosios rūšies formos: suteikta ir apdovanotoji. Teologija tokią formą vadina „dieviško pasyvo“ vardu. Ji nurodo Dievą kaip sakinio veiksnį. Dalyvis kecharitōmenē kyla iš veiksmažodžio charitoō – „suteikti / parodyti malonę“. Visame Šventraštyje jis pasirodo vos 3 kartus: Sir 18, 17; Lk 1, 28 ir Ef 1, 6. Pažodžiui kecharitōmenē skambėtų veikiausiai „pamalonintoji“.
„Sveika“ – taip verčiamas graikiškas žodis χαῖρε – chaire. Visuose vertimuose šis žodis perteikiamas taip pat. Susidaro darnos ir harmonijos įspūdis. Jeigu vertimai sutampa, vadinasi, tekstas yra nesudėtingas! Vis dėlto toks požiūris apgaulingas. Lietuvių kalbos žodis „sveika“ neatitinka graikiškojo χαῖρε prasmės. Pažodžiui jį reikėtų versti „džiūgauki“. Vertimas „sveika“ geriau perteikia lotyniškąjį „ave“, bet ir čia netrūksta stipraus teologinio užtaiso. Juk „ave“ yra apverstas „Eva“ – pirmosios moters vardas. Tokiu būdu norėta parodyti, kad Marija yra Ievos priešingybė. Tai, ką sugriovė Ieva, atkūrė Marija – pirmoji Naujojo Testamento laikų moteris. Žinoma, graikiškas originalas neturėjo tokios idėjos, tačiau ir jame esama teologijos. Angelas ne tik pasveikina Mariją, jis ją paragina džiaugtis. Raginimas džiaugtis – tai užuomina į kai kurias Senojo Testamento knygas, kuriose identišku žodžiu prakalbinama vadinamoji Siono dukra – Izraelio tauta. Tad galime suprasti, kad Apreiškimo metu Marija personifikuoja Išrinktąją tautą. „Sveika“ vertimas šiuo požiūriu šauna pro šalį.
O kaip γένοιτό vertimai? Pateikti pavyzdžiai tarsi liudytų, kad verčiant nekilo sunkumų. Tačiau sunkumų būta. Didžiausia problema kyla dėl to, kad lietuvių kalboje nėra atitikmens, kaip perteikti graikišką optatyvo nuosaką. Lietuviškasis „tebūnie“ gerai perteikia liepiamosios nuosakos III asmens geidimo aspektą, bet originalo žodis dar stipresnis. Jis reiškia, kad šiam tikslui pasiekti žmogus padarys viską – net savo gyvybės kaina. Štai ką pasako ir Mergelė Marija, tardama savąjį γένοιτό. Ji išreiškia ne tik troškimą, bet visišką pasirengimą bendradarbiauti įgyvendinant dievišką planą. Ji ne tik leidžia, kad įvyktų tai, ko Dievas panoro, bet prisideda aktyviai veikdama.
Aptarti trys graikiški žodžiai yra raktiniai Apreiškimo Marijai naratyve. Juos tinkamai perteikti lietuvių kalba dar reikia daug pastangų.
Kun. bib. teol. dr. Danielius Dikevičius,
Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija
[1] Įskaitant artikelius. Skaičiuota pagal Nestle-Aland Novum Testamentum Graece 27-ąjį leidimą.
