01
12 /
2018
Dievas numatė Lietuvai vietą tokioje klimatinėje zonoje, kur galime patirti spalvingą melancholišką rudenį, žiemos rytų tamsybes, džiugų gamtos prisikėlimą pavasarį, ir susieti tai su liturginių metų ciklu. Panirę į advento tamsą kaip niekad laukiame išganingosios šviesos sugrįžimo. „Budėkite“, „Viešpats yra arti“, „Būkite kantrūs, broliai“, „Viešpats nušvies, kas tamsoje paslėpta“ – žada mums Dievo žodis gruodžio mėnesį.
Viršelyje publikuojamas Filipo de Šampeino paveikslas „Kūdikėlio Jėzaus pagarbinimas“ kaip tik ir vaizduoja lauktąją akimirką – Išganytojo Gimimą. Anot menotyrininkės dr. Neringos Markauskaitės, Kūdikėlio gimimo scena pavaizduota tarsi sustabdyta šviesos ir tamsos priešprieša. Dailininkas tarsi atskiria nuo tamsos gyvastingą ją persmelkusią šviesą, kurią įtaigiai tapatina su Kūdikėliu Jėzumi.
O mes? Mums tereikia kartu su piemenėliais bėgti pagarbinti Jėzaus ir įsileisti Jo šviesą į savo gyvenimus, kad įprasmintume Kalėdų ryto maldos žodžius: „Užliejai mus, visagali Dieve, nauja įsikūnijusio Žodžio šviesa! Tegul ji tikėjimu šviečia mūsų dvasioje ir atsispindi darbuose.“
Indrė Klimkaitė
