01
03 /
2020
Keturias dešimtis dienų trunkanti gavėnia primena Jėzaus dykumoje praleistą laiką. Tai pasninko, susilaikymo nuo pasilinksminimų, gilesnių apmąstymų, sutelktos maldos laikas. Tačiau ne tik, – viso to mūsų santykiui su Jėzumi per maža. Dykuma, apie kurią skaitome Jėzaus gundymų evangelijoje, mūsų Viešpačiui buvo ta vieta, kurioje jis rengėsi misijai – viešam gyvenimui, tarnystei žmonėms juos mokant ir gydant, prikeliant iš numirusių – ne tik Lozorių, apie kurį skaitysime V gavėnios sekmadienį, bet ir kiekvieną mūsų, kuris trokšta Prisikėlimo ir priima Atpirkimą. Gavėnia turi vesti į Velykas, askezė turi paskatinti misijai, susilaikymas – kreipti į tarnystę, pasninkas – padėti savo ribą peržengti į santykį, kurį reikia prikelti. Eidami per gavėnią turime būti kaip samarietė iš trečio gavėnios sekmadienio evangelijos, – dykumoje ieškojusi šulinio ir suradusi dar daugiau – Gyvojo vandens versmę, kurios atsigėrę daugiau nebetrokšime, bet nusigręžę nuo praeities nuodėmių bėgsime skelbti Gerosios Naujienos.
Tokia – Dievo link žmogiškąjį polinkį į nuodėmę peržengianti – yra Marija, Apreiškimą kuriai švęsime mėnesio pabaigoje. Biblijos žodžio rubrikoje kun. dr. Danielius Dikievičius peržvelgia tris žodžius iš jos pokalbio su angelu Gabrieliumi ir padeda suprasti, kokią teologiją atskleidžia ilgą vertimų kelią iki mūsų keliavusi žinia. Ne tik žodžiai, bet ir gestai, laikysenos yra prasmingi – ypač liturgijoje. Šioje rubrikoje sužinosime, kokia laikysena yra Kristaus pergalės ženklas ir išreiškia mūsų viltį, laukiant antrojo Viešpaties atėjimo ir būsimo prisikėlimo.
Prieš dešimt metų, 2010 m. kovo mėnesį pasirodė pirmasis lietuviško „Magnificat“ numeris. Kiekvienam skaitytojui dėkojame už draugystę, kelionę kartu ir linkime perkeičiančios gavėnios.
Ses. Rima Malickaitė CC
