01
09 /
2020
„Suteik mums malonę čia, žemėje, pažinti Kryžiaus paslaptį ir danguje džiaugtis atpirkimo vaisiais“, – giedame šventinių Kryžiaus Išaukštinimo Mišių pradžioje. Tačiau dar svarbiau, kad kryžius puoštų krikščionio kasdienybę, būtų atrama ir paguoda rutinoje, silpnumo ar nevilties valandą. Nes kur kryžius, „ten yra ir Nukryžiuotasis, ten ir krikščioniškoji viltis“, – sako Sigita Maslauskaitė-Mažylienė viršelio paveikslo rubrikoje.
Kryžiaus atradimo legenda pasakoja, kaip šv. Elena atpažino, ant kurio iš Golgotoje surastų trijų kryžių kabojo mūsų Viešpats Jėzus Kristus. Pro šalį ėjusi laidotuvių procesija, prie mirusiojo paeiliui pridėjo rastuosius kryžius. Kai pridėjo trečiąjį, mirusysis prisikėlęs. Taip išreiškiamas Bažnyčios tikėjimas, kad Kryžius teikia gyvybę ir yra prisikėlimas.
Rugsėjį grįžtame į įprastesnį gyvenimą. Kas į mokyklas, kas į darbovietes ir kasdienes pareigas. Kartais suabejojame, ar per darbus rasime laiko melstis, auginti ištikimybę imdami savo kryžių – kasdien? Juk ne šventė, o kasdienybė yra tikrasis gyvenimo ir maldos gylio, santykio su Dievu matas. Tad ne tik per šventines Mišias, o ir rutinoj klauskime, ar mano malda ištikima? Kaip galiu ją dar labiau stiprinti? Kad kryžius būtų veiklus mūsų gyvenimuose ir galėtume tarti: „Su šiuo ženklu nugalėsime.“
Ir toliau švenčiame „Magnificat“ 10-metį, tad šio mėnesio 19-ąją kviečiame į „Magnificat“ dieną. Mums tai puiki proga padėkoti visiems žurnalo bendradarbiams ir susitikti su jumis, mūsų skaitytojais ir bendrakeleiviais. Labai jūsų laukiame.
Ses. Rima Malickaitė CC
