01
02 /
2020
Vasario mėnesio pradžią visada puošia Kristaus paaukojimo šventykloje šventė. „Magnificat“ viršelyje galime matyti, kaip Mesijo susitikimą su seneliu Simeonu pavaizdavo Fra Angelico – Jonas iš Fiezolės. Simeonas švelniai laiko kūdikį Jėzų ir jų žvilgsniai susitinka. Tai išsipildymo akimirka. Klausydamiesi iš senelio lūpų sklindančios šlovinimo ir džiaugsmo giesmės galime klausti, ar savo kasdienybėj tiesiame rankas į Kristų, ar laukiame susitikimo su juo, ar atpažįstame jį kaip pasaulio šviesą – silpname kūdikyje, kurį atneša nei turtais, nei padėtimi visuomenėje neišsiskirianti pora: Juozapas ir Marija? Šią dieną dėkojame už visus pašvęstuosius brolius ir seseris, ir galime melstis, kad jų paaukotas gyvenimas būtų pripildytas Kristaus.
Tačiau ką reiškia „paaukotas“? Tikime, kad ieškoti atsakymo padės visų šio mėnesio šventųjų gyvenimai, taip pat ir šv. kankinio Polikarpo Smirniečio (jo minėjimą 23 d. išstumia sekmadienis) mintys, atveriančios kiekvienos dienos maldą.
Mūsų maldynas toliau švenčia savo dešimtuosius metus ir ta proga pasakoja apie ištakas: kaip Pierreʼo-Marie Dumontʼo ir sesers Izabelės Marijos troškimas priartinti liturginę maldą prie profesinį ir šeimos gyvenimą gyvenančių pasauliečių virto kasmėnesiniu maldos palydovu „Magnificat“.
Tikimės ir toliau keliauti su jumis į maldos ištikimybę ir mėnesio pabaigoje žengti į prasidedantį gavėnios laiką – pasirengimą svarbiausiai krikščionių metų šventei.
Ses. Rima Malickaitė CC
