01
06 /
2021
Šį birželį pradedam jau visiškai įžengę į eilinį liturginį laiką, gaubiamą jaukios, viltį ir gyvybę simbolizuojančios žalios spalvos. Tačiau šiuo eiliniu laiku skaitysime apie neeilines Dievo ir žmogaus susitikimo akimirkas Tobito, Pradžios knygose, Evangelijose pagal Morkų ir Matą, švęsime iškilmes žmonių, kurių gyvenimas krikščionijos istorijon įsirėžė labai neeiliniu laiku ir paliko ryškią, lemiamą žymę.
Ir visa mūsų eilinė kasdienybė susideda iš neeilinių akimirkų: štai mama laiko rankose kūdikėlį, kiekvienas jos žvilgsnis, gestas jam – didžiosios meilės pamokos ir jo paties žvilgsnio į pasaulį pamatas; štai mažas mokinukas, kasryt vis dar sėdantis prie ekrano, kuris dabar atstoja mokyklinę lentą – kasdien jo pasaulis vis plečiasi, kasdien jis vis kitoks; štai senolis, žvelgiantis į mus, besiblaškančius pasaulio bangose, savo po įvairiausių patirčių nurimusiu žvilgsniu – jei tik išgirstume, ką jis norėtų mums pasakyti, krautume lobį.
O jei išgirstume, ką Viešpats mums nori pasakyti, ir iš kiekvieno savo rytinio ar vakarinio neeilinio susitikimo su juo eitume į savo eilinę kasdienybę būti taip, kaip jis kviečia?
Ilona Valujevičienė
