01
10 /
2021
Kai prieš metus pirmoji „Magnificat“ redaktorė Indrė pasakojo, koks darbas laukia, pridūrė: „Pamatysi, laikas bėga labai greitai.“ Ir tikrai, lipdau iš gabalėlių jau dvyliktą numerį, o vis atrodo – dar pradžia, dar tiek visko nauja. Norisi šia proga skaitytojams atskleisti, kad, kol pasirodo naujas numeris, darbas verda kaip tikrame skruzdėlyne, į kurį kiekvienas „Magnificat“ darbuotojas ar bendradarbis atneša po šapelį, o kartais ir labai didelį rąstą. Kol autoriai rašo straipsnius ar homilijas, o vertėjos verčia ir ieško meditacijoms tinkamų ištraukų, yra, kas rūpinasi Rytmetinės ir Vakarinės maldomis, sužiūri, kad skaitytume tokius Mišių skaitinius, kokių reikia, ir ieško naujų autorių būsimiems numeriams. Kai visi tekstai sukeliauja į vieną vietą, ne vienų akių peržiūrėti, paruošiamas maketas, viršelis… Bendradarbių sąrašą kiekvieną mėnesį galite rasti maldynėlio gale. Nemažai pagalbos sulaukiame iš „Magnificat“ leidyklos Prancūzijoje – dažniausiai viršelį puošia jų parinkti paveikslai, iš ten ir dalis meditacijų bei biografijų. O kur dar į bendradarbių sąrašą nepatekę leidyklos vadovai ir prenumerata, platinimu, reklamavimu, elektronine versija, buhalterija besirūpinantys žmonės bei ištikimi savanoriai…
Dėkoti tegalime Viešpačiui, kad siunčia darbininkų į savo pjūtį, kad lydi šį darbą, nes be Šventosios Dvasios vedimo netoli nueitume. Švč. Mergelės, Rožinio karalienės, globa ir užtarimas telydi kiekvieną mielą skaitytoją šioje kasdienėje kelionėje su Dievu, meldžiantis su „Magnificat“.
Ilona Valujevičienė
