01
06 /
2022
Dabar, kai rengiam šį birželio numerį, tebėra kovas. Karas Ukrainoje ką tik prasidėjęs, ir visai nežinome, ką jis atneš iki vasaros… Esame gerokai sukaustyti nežinios… Bet kartu džiaugiamės dalijimosi ir savanorystės gestais…
Didelė paguoda, kad birželį minime mūsų palaimintąjį Teofilių Matulionį. Kartu su juo Danguje už mus meldžiasi daugybė sovietmečio kankinių… Jie sugebėjo toje viską niveliuojančioje ir ant melo pamatų sukurtoje sistemoje išsaugoti tikėjimą, išlikti tvirti, kai reikėjo ginti tiesą… Sunku patikėti, kad vėl esame per plauką nuo to, ką išgyveno mūsų tėvai ir seneliai. Juk nuoširdžiai manėme, kad karo baisybės niekada nebepasikartos, kad žmonės mokosi iš praeities ir tobulėja… Bet tikrasis tobulėjimas turbūt yra nuolankus savo ribotumo ir pažeistumo pripažinimas, dėkojimas už visa, ką Dievas yra davęs ir bendradarbiavimas su jo valia.
Šį mėnesį minime ir šv. Tomą Morą, šeimos žmogų ir politiką, kuriam buvo svarbu ištikimybė karaliui, bet dar svarbiau – būti ištikimam Dievui. Galime prašyti jo užtarimo visiems dabar sunkius uždavinius sprendžiantiems politikams, kad nepritrūktų to tvirtumo ir ryžto, kuriuo pasižymėjo šv. Tomas ir kurio reikalauja jų tarnystė.
Glauskimės visą šį mėnesį prie Švč. Jėzaus Širdies, maitindamiesi Eucharistijos maistu, nes „visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Fil 4, 13).
Ilona Valujevičienė
