01
12 /
2022
Adventas – laukimo laikas. Tą kartojame kiekvieną gruodį. O Bažnyčia liturgijoje primena, kad laukiame antrojo – šlovingojo Viešpaties atėjimo. Ar tikrai laukiame? Pastarojo meto įvykiai ne kartą leido susimąstyti apie savo ir visų mūsų paskutiniąją dieną. Nežinau, kaip jums, mieli skaitytojai, bet man sunku į ją žvelgti su ramybe ir laukimo džiaugsmu. Turbūt Įsikūnijęs Viešpats gerai supranta šią mūsų būklę. Esame kūniški, bijome fizinės kančios. Gebame jausti, širdis ir taip jau plyšta nuo karo žiaurumų. Bet esame ir dvasiški, ir turbūt tai labiausiai padeda eiti pirmyn tamsiausią naktį, tikint ir pasitikint.
Į šį numerį įdėjome pavasarį šventuoju paskelbto atsiskyrėlio Karolio de Fuko minčių apie maldą. Tai tikro mistiko santykis su Viešpačiu, iš kiekvienos eilutės skamba veržimasis į Viešpaties artumą, kvietimas dėkoti, šlovinti, būti prie Viešpaties kojų… Tegul tai bus įkvėpimo šaltinis ir mūsų maldai.
„Magnificat“ maldynėlis, kuris pirmą kartą Prancūzijoje pasirodė lygiai prieš 30 metų, irgi pirmiausia skirtas būti pagalbininku maldos kelionėje, padėti palaikyti ištikimą ryšį su Viešpačiu, keliaujant Bažnyčios ritmu. Dėkojame visiems mūsų skaitytojams, ir ypač prenumeruojantiems maldynėlį – ar sau, ar artimui – nes tai padeda mums finansiškai tęsti savo misiją ir žinoti, kad tebesame reikalingi.
Tegul išlauktoji Viešpaties Gimimo šventė atneša tikrosios Šviesos į jūsų namus!
Ilona Valujevičienė
