Šį liepos mėnesį iš viršelio į mus žvelgia Žemaičių Kalvarijos Dievo Motina, visų mūsų, didelius ir mažus sunkumus patiriančių, Motina, taip pat tituluojama Krikščioniškų Šeimų Karaliene. Jau baigėsi popiežiaus Pranciškaus paskelbti Amoris laetitia – Šeimos metai. Bet gyvenimas šeimose tęsiasi. Ar pastebėjote, kiek šiame popiežiaus dokumente praktiškos išminties ir realistiškumo? „Nenaudinga fantazuoti apie idilišką ir tobulą meilę, nes tada nebėra jokios paskatos augti. […] Tobulų šeimų, kokias mums pateikia apgaulinga ir vartotojiška propaganda, nėra. […] Santuokinis džiaugsmas, išgyvenamas net tarp skausmų, verčia pripažinti, kad santuoka yra būtinas džiaugsmo ir vargo, įtampos ir atvangos, kančios ir išlaisvinimo, pasitenkinimo ir troškimo, susierzinimo ir malonumo derinys, tačiau visada kelyje į draugystę, kuri skatina sutuoktinius rūpintis vienas kitu. […] Santuokinis ryšys atranda naujų būdų ir reikalauja vis iš naujo apsispręsti jį sutvirtinti. Tačiau ne tik tam, kad būtų išsaugotas, bet kad ir augtų. […] Jei šeimai pavyksta sutelkti dėmesį į Kristų, jis suvienija ir apšviečia visą šeimos gyvenimą. Skausmai ir sunkumai išgyvenami bendrystėje su Viešpaties kryžiumi, o jo apkabinimas leidžia pakelti blogiausias akimirkas. Karčiomis šeimos dienomis būtent vienijimasis su apleistu Jėzumi gali padėti išvengti santykio nutraukimo.“ Išties visuose gyvenimo sunkumuose mūsų vilties ženklas yra Kristaus kryžius ir Dangiškosios Motinos globa. Semkimės iš šio šaltinio melsdamiesi ir vasarą, ar lankytumės atlaiduose, ar ilsėtumės gamtos prieglobsty…
Ilona Valujevičienė