01
12 /
2023
Pirmąkart išvydus viršelio paveikslą, atrodė, kad tai šių laikų dailininko darbas – tokie tikroviški veidai drobėje, taip nesunku susitapatinti su kuriuo nors iš personažų. Dievo artumo, Šviesos, kuri išsklaidytų mūsų asmenines ir pasaulio miglas, šiandien reikia ne mažiau nei prieš du tūkstančius metų… Priimta Šviesa perkeičia. Tai galime matyti ir maldynėlyje minimų šventųjų gyvenimuose. Šį mėnesį keliausime su šv. Pranciška Ksavera Kabrini, migrantų globėja, nepailstančia misioniere, kurios pašaukimas ir įkvėpimas toks aktualus ir šiandien. Ne mažiau aktuali ir šio mėnesio popiežiaus intencija – kad neįgalieji būtų visuomenės dėmesio centre. Šventasis Tėvas primena tokią, regis, paprastą, bet sunkiai mūsų priimamą tiesą: „Grandinės stiprumas priklauso nuo to, kiek dėmesio skiriama silpniausioms jos grandims.“ Panašią mintį savo alegorinėje pasakoje „Lakštingala vienu sparnu“ vaizdžiai perteikia ukrainietis psichiatras Olehas Romančukas, kviesdamas megzti tarpusavio paramos tinklą, juk „kiekvienas mūsų, kad ir koks būtų, turi savo itin svarbų pašaukimą“. Kai šeima, visuomenė – kaip šio viršelio miestelėnai-piemenėliai – susirenka aplink silpniausią savo narį – ji gali būti perkeista. O šv. apaštalas Jonas, apie kurio laišką įdomiai pasakoja ses. Benedikta, mus palydi šiais žodžiais: „Rašau jums apie naują įsakymą, kuris tikras jame ir jumyse, nes tamsa traukiasi, o tikroji šviesa jau šviečia. Kas sakosi esąs šviesoje, o savo brolio nekenčia, tas dar tebėra tamsoje. Kas myli savo brolį, tas pasilieka šviesoje, ir jame nieko piktinančio nėra“ (1 Jn 2, 8–10). „Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa“ (1 Jn 3, 18).
Ilona Valujevičienė
