Kristaus Visatos Valdovo iškilme užsibaigia liturginiai metai. Ši šventė primena, kad Kristuje kaip galvoje yra suvienijama visa kūrinija. Liturginius metus pradėjome nuo advento, ir per juos paskubomis perbėgome visą Šventąjį Raštą. Ar šitaip peržvelgus visą Bibliją netiktų ir į savo gyvenimą pažvelgti kaip į visumą, ištrūkti iš laiko suskaldymo į begalybę viena po kitos einančių veiklų, idant mūsų gyvenimas būtų vientisesnis, atrastume jame nuoseklumą ir būtume imlūs viskam, kas mums duodama. Švč. Mergelė Marija, Gailestingumo Motina, kurios šventę Lietuvoje iškilmingai švenčiame šį mėnesį, mus lydi šiame kelyje, ji yra toji, kuri dėmėjosi visus dalykus ir svarstė juos savo širdyje.
Mėnesį užbaigiame su apaštalu Andriejumi. Jis buvo pašauktas kartu su savo broliu Petru. Šie broliai mums primena, kad atsivertimas ir broliškas gyvenimas yra susiję. Jų pasibučiavimo ikona tapo Rytų ir Vakarų Bažnyčių ėjimo vienybės link simboliu. Šv. Augustinas krikščionišką gyvenimą lygina su piligrimyste, kurioje kartu einame „Dievo link, ne kojomis, o draugiškumo žingsniais“. Baigiantis liturginiams metams prašykime malonės, kad savo kasdienine malda prisidėtume prie didesnio vientisumo ir ramybės savo gyvenimuose, stiprintume draugystę tarpusavyje ir tarp visų tautų.
Br. Pranciškus,
Tiberiados bendruomenė