01
09 /
2024
„Mes šloviname tave, Viešpatie, už begalinį gerumą. Atverk mūsų akis kūrinijos grožiui, tegul mūsų širdys džiūgauja gėrėdamosi tavo kūrinių didybe.“ Tai šlovinimo maldos pavyzdys iš pasirengimo Jubiliejui dokumento. Iš tiesų ji labai tinka šiuo laiku, kai visa gamta atiduoda savo turtus ir tviska brandumu. Rugsėjo 1-ąją minime Pasaulinę maldos už rūpinimąsi kūrinija dieną. Tad neatsitiktinai popiežiaus intencija ir šio mėnesio citatos kviečia atsigręžti į mus supantį Dievo dovanotą pasaulį ir susimąstyti, koks jis teks ateinančioms kartoms, dėkoti už visas kūrinijos gėrybes ir besirūpinant gamta nepamiršti paties žmogaus kilnumo. Popiežius išreiškia viltį, kad darna pasaulyje yra įmanoma, ragina dar labiau praplėsti žvilgsnį: „Kokį pasaulį trokštame palikti tiems, kurie bus po mūsų, dabar augantiems vaikams? Šis klausimas nesusijęs vien, atskirai imant, su aplinka, nes jo negalima kelti fragmentiškai. Klausdami, kokį pasaulį norime palikti, galvoje pirmiausia turime jo bendrą kryptį, prasmę ir vertybes. Jei tas svarbus klausimas nepulsuoja, manau, mūsų ekologinės pastangos neduos reikšmingų vaisių“ (Laudato siʼ, 160). Kokio pasaulio norime savo vaikams, klausiame ir pradėdami naujus mokslo metus. Šįkart norisi palinkėti perfrazuojant šv. Faustinos žodžius – jei galime, prisidėkime darbais šiose iššūkių kupinose srityse, jei negalime darbais, – žodžiu, o jei negalime nei tuo, nei anuo – prisidėkime malda, kad ateinančios kartos sulauktų iš mūsų to, ko labiausiai reikia.
Ilona Valujevičienė
