Sveiki, mieli „Magnificat“ skaitytojai. Džiaugiamės ištikimaisiais, kurie jau ne vienus metus į pagalbą maldos kelionėje pasiima mūsų maldynėlį, sveikiname jį pirmą kartą atsivertusius ir tikimės, kad rasite čia peno savo maldai ir ieškojimams.
Šio mėnesio viršelio paveikslas itin gerai atspindi maldynėlio skaitytojo nuotaiką. Žinoma, Mergelė Marija taip gražiai įrištos knygelės rankose nelaikė, bet žinome, kad Šventojo Rašto žodžius, tuomet pergamento ritinyje perskaitytus, ji širdyje nešiojosi. Kartu ji simbolizuoja ir tuos ar tas, kurie atsiverčia maldynėlį dienos rūpesčių įkarštyje. „Magnificat“ kūrėjai, 1992 m. Prancūzijoje pradėję leisti šį maldynėlį, pirmiausia ir galvojo apie skubančius, daug skirtingų įsipareigojimų turinčius pasauliečius – kad po ranka, netgi kišenėje, galėtų turėti tai, ko reikia kasdienei maldai ir gyvenimui Bažnyčios liturgijos ritmu. O maldos mums reikia – ir dėl savęs, kad negyventume išsibarstę ir nemąstydami, ką darome, ir už artimą, ir už visą nuo karų ir kitokių dramų kenčiantį pasaulį. Metus pradedame Pasauline taikos diena. Tad telydi žodžiai iš popiežiaus Pranciškaus enciklikos Laudato si’, kurios mintis skaitysime visą šį mėnesį: „Visagali Dieve, kuris esi visoje visatoje ir pačiame mažiausiame iš Tavo kūrinių, Tu, kuris savo švelnumu apgaubi visa, kas egzistuoja, įliek mums savo meilės galios, idant rūpintumės gyvybe ir grožiu. Pripildyk mus ramybės, kad gyventume kaip broliai ir seserys ir niekam nedarytume žalos.“
Ilona Valujevičienė