01
05 /
2011
„Magnificat“ viršelyje publikuojamas italų dailininko Sasoferato (Sassoferrato) paveikslas iš Londono nacionalinės galerijos, kuriame pavaizduota Švč. Mergelė Marija su Kūdikėliu Jėzumi (1660–1685).
Didžiąją Sasoferato kūrybos dalį sudaro Švč. Mergelės Marijos paveikslai. Dailininkas dažnai tapydavo Švč. M. Mariją, laikančią ant rankų Kūdikėlį, kartais ją pavaizduodavo kaip Gailestingąją Dievo Motiną. Sasoferatas savo kūryboje remdavosi Anibalo Karačio (Annibale Carracci), Pjero Minjaro (Pierre Mignard), Rafaelio, Gvido Reni (Guido Reni) ir kitų dailininkų kūryba, bet jis buvo sukūręs ir savo stilių, kuriam būdinga ne tiek spalva, kiek grakšti linija.
Džovanis Batista Salvis da Sasoferatas (Giovanni Battista Salvi da Sassoferrato) (1609–1685) gimė Sasoferato miestelyje, Maršė (Marche) regione, centrinėje Italijos dalyje. Jo vardas kildinamas nuo gimtojo miesto pavadinimo. Pirmuoju dailės mokytoju buvo jo tėvas Tarkvinijus Salvis (Tarquinio Salvi). Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Džovanis Batista Salvis kartu su tėvu dekoravo Sasoferato Šv. Pranciškaus bažnyčią, taip pat jis savarankiškai nutapė šventųjų benediktinų paveikslus Perudžos benediktinų Šv. Petro vienuolynui. Norėdamas pažinti tapybos technikos paslaptis, jis mokėsi Bolonijos mokyklos dailininko Domeniko Zampierio (Domenico Zampieri, Domenichino) dirbtuvėje. Sasoferatas 1641 m. apsilankė Romoje, ir nuo tada jo kūryba buvo neatsiejama nuo šio svarbaus meno centro.
Paveikslą „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ Sasoferatas galėjo nutapyti Romoje, užsakius jį privačiam mecenatui, galbūt iš Aldobrandinių giminės. Kompozicijoje Švč. Mergelė Marija pavaizduota kambario interjere, su raudona suknia ir mėlynu apsiaustu, švelniai priglaudusi prie savęs Kūdikėlį, kuris laiko apkabinęs rankutėmis jos kaklą. Švč. Mergelės Marijos judesys pakartoja Kūdikėlio judesį, – figūros sudaro Renesanso dailininkų paveikslams būdingą trikampio formos kompoziciją. Sasoferatas tarsi norėjo perteikti Švč. M. Marijos ir Kūdikėlio pokalbį. Dievo Motinos ir Vaikelio žvilgsniai susitinka ties šešėlio, slystančio per veidus, riba. Išraiškingas Kūdikėlio rankų judesys yra perteiktas taip, lyg prašytų Švč. M. Mariją nepalikti Jo vieno.
Lango arkoje pavaizduoti žaliuojantys laukai, medžiai, upokšniai ir tolumoje dunksantys kalnai. Peizažo fone parodytas Švč. M. Marijos sužadėtinis šv. Juozapas su lazda rankoje, tarsi išsirengęs į kelionę. Jį dailininkas nutapė neatsitiktinai. Peizažas perteikia besikeičiančios gamtos nuotaikas. Be to, siužetas primena bėgimo į Egiptą sceną, tad paveikslas gali būti pavadintas ir Šventosios Šeimos kompozicija.
Švč. M. Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus figūras tarsi apgaubia skaidriai šalta šviesa, kuri kontrastuoja su šiltais ir giliais kambario interjero tonais. Sasoferatas sukūrė Švč. M. Marijos ramybės ir kartu nerimo nuotaiką perteikiančią kompoziciją, galbūt jis norėjo sukurti paveikslo paslaptingumo įspūdį, priderindamas figūrų judesius, taip pat šviesos ir šešėlių raišką.
Paveiksle perteiktas pamaldumas Dievo Motinai. Kurdamas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu atvaizdą, Sasoferatas tarsi norėjo pasakyti, kad mūsų pasiaukojimas Švč. M. Marijai veda prie Kristaus. Savo ištikimiausius vaikus Dievo Motina apgina nuo įvairių priešų, ji kalbasi su pasišventusiais ir apgaubia savo meile.
Nėra žinoma, ar Sasoferatas priklausė Švč. Mergelės Marijos kongregacijai (sodalicijai), kuri galėjo būti įkurta vienoje iš Romos bažnyčių. Veikiausiai Sasoferatas buvo Švč. Mergelei Marijai pasišventęs vaikas, ir šiame paveiksle dailininkas įtaigia meno kalba galbūt perteikė savo ir bendraminčių maldas.
Dr. Neringa Markauskaitė
