19
10 /
2013
SPALIO 19 D.
Kun. Jurgis Popieluško (Jerzy Popiełuszko, 1947–1984 m.)
2010 metų birželio 6 dieną Varšuvoje iškilmingai palaimintuoju paskelbtas lenkų kunigas Jurgis Popieluško. Šis jaunas dvasininkas buvo nukankintas lenkų saugumo vien dėl to, kad buvo ištikimas katalikų kunigas, kuris gynė savo, Kristaus ir Bažnyčios tarno, kilnumą bei visų niekinamųjų ir persekiojamųjų laisvę. Jam teko gyventi ir tarnauti Viešpačiui tais laikais, kai didesnėje Europos dalyje šviesą gožė tamsumos, gėris buvo pakeistas blogiu, o lenkų žemė, kaip ir kitos komunistų valdžioje buvusios valstybės, buvo paversta teroro, vergystės ir melo karalyste.
Alfonsas Popieluško gimė 1947 metų rugsėjo 14 d. Okopos kaime netoli Suchovolės miestelio. Jo tėvai, Mariana ir Vladislovas, buvo ūkininkai. Nuo 1961 m. jaunuolis mokėsi licėjuje. Nuo vaikystės buvo pamaldus ir patarnavo šv. Mišiose. Baigdamas mokyklą per išleistuvių pokylį visiems pareiškė ketinąs atsiliepti į kvietimą būti kunigu. 1965 metais įstojo į Varšuvos kunigų seminariją. Studijas teko laikinai nutraukti, nes 1966 metais buvo paimtas į armiją, kur už tvirtas religines pažiūras jam teko patirti pažeminimus.
1972 metų gegužės 28 d., priėmęs kunigystės šventimus iš kardinolo Stefano Višinskio rankų, klierikas Alfonsas tapo kunigu Jurgiu. Savo primicijų paveikslėliui kunigas Jurgis pasirinko tokius žodžius: „Siunčia mane Dievas, kad skelbčiau Evangeliją ir gydyčiau sužeistas širdis.“ Jaunas kunigas Jurgis pamėgo dirbti su vaikais ir jaunimu, tačiau sveikata vis apsunkindavo jo galimybes. 1979 metų sausį celebruodamas Šventąsias Mišias pasijautė prastai ir buvo paguldytas į ligoninę. Po kelių savaičių, praleistų ligoninėje, į vikaro pareigas kun. Jurgis jau nebegrįžo.
1980 metais Lenkijoje gimus nepriklausomam darbininkų judėjimui, vėliau tapusiam Solidarumo sąjūdžiu, kunigas Popieluško tapo neoficialiu Varšuvos fabrikų kapelionu. Važinėjo po visą Lenkiją, bendravo su darbininkais, aukojo jiems šv. Mišias, organizavo piligrimines keliones. 1981 metų gruodžio mėnesį Lenkijoje įvedus karinę padėtį, kunigas Popieluško veiklos nenutraukė. Savo pamoksluose jis kritikuodavo komunistų režimą Lenkijoje, Solidarumo judėjimo draudimą. Kas mėnesį aukodavo „šv. Mišias už tėvynę“, kurios sutraukdavo tiek žmonių, kad tekdavo transliuoti per garsiakalbius. Kunigo Jurgio parapija rėmė režimo priešininkų, dėl politinių pažiūrų praradusių darbą ar atsidūrusių kalėjime, šeimas. Kadangi materialinės gėrybės buvo gaunamos ir iš Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos, šie ryšiai lenkų saugumo buvo pavadinti „valstybei priešiškais“. Garsas apie drąsią kunigo veiklą sklido po visą Lenkiją, žavėjo darbininkiją ir, aišku, erzino komunistus.
Tuometinės komunistinės Lenkijos saugumas bandė prieš kunigą Popieluško rengti provokacijas. 1983 m. darant kratas jo namuose saugumiečiai surasdavo jų pačių pamestų sprogmenų ar šovinių. 1984 m. spalio 13 d. kun. Jurgio automobilis apmėtytas akmenimis. Kunigui buvo nuolat grasinama, jis kviečiamas į apklausas. Bažnytinei hierarchijai be paliovos buvo siunčiami kaltinamieji laiškai, jog kunigo Jurgio pamokslai yra nukreipti prieš tarybinę valdžią ir skatina tautiečių neapykantą. 1983 m. gruodį kunigui Jurgiui buvo iškelta baudžiamoji byla su konkrečiais kaltinimais.
Prasidėjo sunkiausias šio kunigo gyvenimo etapas. 1984 metų sausio–birželio mėn. kunigas Jurgis buvo tardytas trylika kartų, suimtas, bet Bažnyčios hierarchų užtarimu paleistas. Visą šį sunkų laiką kunigas nenustojo šauktis Dievo pagalbos, daug meldėsi. Ypatingai jį palaikė draugai bei parapijiečiai, ypač Varšuvos vyskupas ir kun. J. Boguckij. Kunigas Jurgis tikėjo savo tarnystės svarba, bet buvo labai išvargintas vis nesiliaujančių atakų, jautė artėjant mirties valandą. 1984 m. spalio 16 d. tuometinis primas Jozefas Glempas pasiūlė kun. Jurgiui vykti studijuoti į Romą, tačiau jis atsisakė – jautė, jog jo tarnystė labiau reikalinga Varšuvai. Neilgai trukus ši tarnystė buvo paženklinta kankinio vainiku.
Matyt, kažkuriose saugumo sferose buvo nuspręsta susidoroti su režimui neklusniu kunigu. Iki šios dienos neaiškūs pasikėsinimo į kunigo gyvybę užkulisiai. Žinoma tik tiek, kad trys saugumo pareigūnai, persirengę kelių inspekcijos uniformomis, 1984 metų spalio 19-osios naktį sustabdė iš vieno susitikimo su darbininkais Torunėje grįžtančio kunigo automobilį. Sumuštas kunigas buvo įgrūstas į automobilio bagažinę. Po kelių valandų, nežinia, dar gyvas ar jau miręs, buvo įmestą į Vyslos upę.
Dar tą pačią suėmimo dieną kunigas Popieluško aukojo šv. Mišias. Tą kartą per pamokslą kunigas darbininkus ragino atsisakyti neapykantos ir keršto bei siekti solidarumo ir taikos, nes blogį galima nugalėti tik gėriu. Lygiai taip pat ir kitais kartais kunigas visus kviesdavo melstis už klystančius brolius ir nesmerkti, bet atskleisti blogį ir melą, o patiems visada būti tiesos ir laisvės liudytojais ir gynėjais. Kun. Jurgio laidotuvės, kuriose dalyvavo apie 800 tūkst. žmonių, tapo demonstracija prieš komunistų valdžią.
Nusikaltimui sulaukus didžiulio atgarsio viešumoje, kunigo nužudyme dalyvavę saugumiečiai, vadovaujami Gregožo Piotrovskio, buvo teisiami, reikalauta net mirties bausmės, tačiau galiausiai nuteisti kalėjimo bausmėmis nuo 15 iki 25 metų, vėliau jos sušvelnintos. Tačiau teismas taip ir nenustatė, kas buvo šio nusikaltimo tikrieji užsakovai. Niekas nepatikėjo, kad tai buvo tik šiaip pernelyg uolių saugumiečių neatsargus persistengimas. Tik 2004 m. paviešinti dokumentai, iš kurių galima spėti, jog tuometinis Lenkijos vidaus reikalų ministras generolas vykdė KGB slaptųjų tarnybų užsakymą. Ir vis dėlto ši byla buvo vienas iš paskutinių vinių į komunistinio režimo Lenkijoje karstą.
Kunigo Jurgio Popieluško kapą Varšuvos Šv. Stanislovo Kostkos parapijos bažnyčios šventoriuje per pastaruosius daugiau kaip 25 metus nuo jo mirties aplankė daugiau kaip dvidešimt milijonų žmonių. Prie jo kapo meldėsi popiežiai Jonas Paulius II ir Benediktas XVI, valstybių vadovai Dž. Bušas ir M. Tečer.
1997 m. liepos 7 d. popiežius Jonas Paulius II pradėjo beatifikacijos procesą. Popiežius Benediktas XVI pasirūpino proceso pagreitinimu ir pripažino kun. Jurgiui herojines dorybes. 2010 m. birželio 6 d. kun. Jurgis Popieluško paskelbtas palaimintuoju, iškilmėse dalyvavo 100 metų sulaukusi jo mama Mariana.
„Kun. Popieluško beatifikacija yra atmintina tautos džiaugsmo diena. Tai didelė dovana tautai, kurios šventumo knyga papildoma dar vienu pavyzdžiu. Lenkijos Bažnyčia gali giedoti džiaugsmo himnus. Kiekvienas krikščionis yra gėrio ir tiesos liudytojas. Krikščionis neturtą, liūdesį ir net persekiojimus išgyvena kaip „palaiminimus“. Kristus nepaliko savo mylimiausiojo sūnaus blogio ir mirties rankose, bet paruošė jo išaukštinimą danguje, o dabar ir žemėje. Bažnyčia ragina neliūdėti, nes jis gyvas dangaus šlovėje. Kunigo Popieluško beatifikacijos žinia kaip puikiausių smilkalų kvapas iš Lenkijos pasklido po visą Bažnyčią ir visą pasaulį. Be to, baigiantis kunigų metams Bažnyčia pateikia ne tik kunigo pavyzdį, bet herojišką Jėzaus Evangelijos grožio ir tiesos liudijimą“, – beatifikacijos šv. Mišių homilijoje kalbėjo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Angelo Amato.
Parengė „Magnificat“ redakcija
