LIEPOS 25 D.
Karmelio kalno Marija (Maria Carmela Salles y Barangueras)
2012 m. spalį popiežius Benediktas XVI paskelbė septynis naujus šventuosius, tarp jų – ir ispanų vienuolė Marija Karmela Sales y Barangeras, Karmelio kalno Marija (1848–1911 m.), kuri įsteigė Nekaltai Pradėtosios Mergelės seserų koncepcionisčių kongregaciją ir siekė pagerinti neturtingų moterų padėtį, gindama jų socialines teises ir padėdama mokyti jų vaikus.
„Atsidavusi moterų edukacijai, Marija Karmela įveikė daugybę sunkumų. Vadindama save tik „nenaudingu instrumentu Nekaltai Pradėtosios rankose, ji imdavosi drąsiausių projektų, kurie buvo jos maldos vaisius, ir su nepajudinamu tvirtumu kartodavo: „Pirmyn, tik pirmyn. Dievas pagelbės“, – kalbėjo pal. popiežius Jonas Paulius II, skelbdamas Karmelio kalno Mariją palaimintąja.
Atsidavimas Mergelei Marijai nuo mažumės
Sesuo Karmelio kalno Marija gimė 1848 m. balandžio 9 d. Vike netoli Barselonos, Ispanijoje, pamaldžioje Chosė Salezo ir Pranciškos Rozos Barangueros šeimoje. Karmela buvo antrasis vaikas iš dešimties, vienintelė mergaitė. Šeimoje buvo itin puoselėjamas pamaldumas Švč. Mergelei Marijai. Vaikai gavo tvirtą katalikišką formaciją, iš tėvo mokėsi taurumo ir atsakomybės dirbant, teisingumo jausmo, iš motinos – kiekviename žingsnyje įžvelgti Dievo meilę savo kūriniams ir paklusti Dievo valiai, siekti taikos ir santarvės šeimoje.
Laikai buvo ekonomiškai sunkūs, ir vaikai matė, kaip tėvai aukojasi, kad suteiktų jiems deramą išsilavinimą. Tėvai išleido Karmelą į Marijos seserų mokyklą, kur ji išmoko maldų ir tradicinio pamaldumo formų, lydėjusių ją visą gyvenimą.
Tais metais, kai mergaitė sulaukė šešerių, buvo paskelbta Nekaltojo Prasidėjimo dogma (1854 m.). Karmela tai išgyveno labai giliai, su didžiuliu atsidavimu Mergelei Marijai.
Tačiau lūžio metais būsimosios vienuolės gyvenime tapo 1858-ieji, kurie buvo paskelbti Marijos metais. Vasario 11 d. Lurde mažai mergaitei Bernadetai apsireiškė Švč. Mergelė Marija, patvirtindama savo kaip Nekaltai Pradėtosios titulą. Tais metais Karmelos šeima surengė piligriminę kelionę į Monseratą, mergaitė priėmė Pirmąją Komuniją ir pašventė save Jėzui, pasižadėdama Jam prie Marijos kojų. Taigi giliai vaikiškoje širdelėje Karmela jau jautė savo pašaukimo daigus.
Tarnystė moterims ir vargstantiems
Po kelerių metų Karmela dar kartą patvirtino šį savo tikslą ir pradėjo savo tarnystės kelią nutraukdama sužadėtuves su jaunu ispanų vaikinu ir prisidėdama prie Adoracijos seserų, kurių tikslas buvo padėti atstumtoms, smurtą patyrusioms, visuomenės dugne atsidūrusioms moterims. Nuo tada artimiausius 22 savo gyvenimo metus sesuo Karmelio kalno Marija paskirs moterų ir jaunimo švietimui bei lavinimui, moterų teisių ir orumo gynimui. Sesuo dėstė įvariose vietose: įsteigė mokyklą dirbančių moterų vaikams, kad jie neleistų laiko gatvėse, vadovavo viduriniajai klasei skirtai mokyklai Barselonoje, kurią dažnai paversdavo vakarine, norėdama suteikti išsilavinimą dirbantiesiems. Ji kovojo už tai, kad visuomenėjė augtų sąmoningumas moterų švietimo klausimais ir būtų pripažinta, jog moterims reikia šio to daugiau nei tik pažinti raides ir išmokti „moteriškų“ darbų.
Ilgainiui paaiškėjo, kad esamame ordine Marijai Karmelai per ankšta, ir ji po ilgų maldų ir įsiklausymo į Dievo valią 1892 m. Burgose įsteigė Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserų misionierių kongregaciją. Vienuolijos tikslas visų pirma buvo rūpintis moterų ir jaunimo švietimu bei lavinimu. Tais pačiais metais Burgoso vyskupas patvirtino ordino regulą ir paskyrė sesę Mariją Karmelą vyresniąja iki gyvos galvos.
„Įvairiopa religinio gyvenimo patirtis leido Marijai Karmelai suprasti, kad jos misija Bažnyčioje – sėti gėrio sėklą vaikuose ir jaunuoliuose, sergėti juos nuo piktojo ir rūpintis moterimis mokant jas ir šviečiant, kad galėtų užimti deramą vietą visuomenėje, – beatifikuodamas Karmelio kalno Mariją sakė pal. popiežius Jonas Paulius II. – Narsioji moteris Karmela savo gyvenime ir tarnystėje rėmėsi kristocentriniu ir Marijos dvasingumu, kuriuos maitino tvirtas ir jautrus pamaldumas.“
Per 19 veiklos metų Karmelio kalno Marija įsteigė 13 namų jaunimui ir moterims, apaštalavo daugybėje mokyklų įvairiuose Ispanijos vietose. Tai buvo itin tvirta ir švelni moteris, gebėjusi užkrėsti savo nepajudinamu tikėjimu ir liudijusi atsidavusią artimo meilę.
„Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso“
Kai po įvairiausių sunkumų sesuo Karmelio kalno Marija matė išsipildžiusią savo svajonę, žvelgdama atgal, į nuo 1892 mm. nueitą naujo ordino kelią, galėjo kartu su Dievo Motina giedoti: „Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso.“ Sesers Marijos sukurta pedagogikos sistema ir toliau duoda vaisių, o jos pradėtus darbus tęsia kitos sesės, kurios, kaip ir Karmelio kalno Marija, viską patikliai paveda nekaltai Pradėtajai Mergelei ir visagalio Viešpaties rankoms.
Karmelio kalno Marija mirė sulaukusi 63 metų Madride, 1911 metų liepos 25 d. 1998 m. kovo 15 dieną popiežius Jonas Paulius II paskelbė ją palaimintąja, o popiežius Bendiktas XVI 2012 metų spalio 21 dieną – šventąja.
Parengė „Magnificat“ redakcija