24
06 /
2015
BIRŽELIO 24 D.
Šv. Marija Gvadalupė Garsija Zavala
(Motina Lupita, 1878–1963 m.)
„Magnificat“ skaitytojus siekiame supažindinti su pastaraisiais metais paskelbtais naujais Katalikų Bažnyčios šventaisiais. Viena iš jų – meksikietė Marija Gvadalupė Garsija Zavala (María Guadalupe García Zavala), kanonizuota popiežiaus Pranciškaus 2013 metų gegužės 12 d. Tai buvo pirmoji popiežiaus Pranciškaus kanonizacijos iškilmė.
Palaimintoji Marija Gvadalupė Garcia Zavala gimė 1878 metais Meksikoje. Jos tėvas pardavinėdavo devocionalijas prie vienos piligrimų itin lankomos bazilikos, Marija kasdien lydėdavo jį į darbą. Kai sulaukė 23 metų, mergina buvo sužadėta su Gustavu Areopla, tačiau nusprendė likti netėjusi dėl Dangaus Karalystės ir pradėjo dirbti vietinėje ligoninėje. Tapusi gailestingąja seserimi globojo vargšus ir slaugė ligonius.
1901 metų spalio 13 d. Marija Gvadalupė, vadinama Motina Lupita, įkūrė Šv. Margaritos Alakok ir tarnaičių ordiną, buvo išrinkta generaline vyresniąja. Tais laikais, kai Meksikoje vyko revoliucija ir Bažnyčia buvo persekiojama (1911–1936 m.), šio ordino seserys ėmėsi globoti ir kunigus bei vyskupus, veikiančius pogrindyje. Šiuo metu ordinas jau turi 22 globos centrus Meksikoje, Peru, Islandijoje, Graikijoje, Italijoje ir kitose šalyse.
Visą gyvenimą paaukojusi tarnystei Motina Lupita iškeliavo pas Viešpatį sulaukusi 85 metų, 1963 m. birželio 24 d.
2004 metų balandžio 25 d. popiežius šv. Jonas Paulius II paskelbė Motiną Lupitą palaimintąja. Paskutinėje popiežiaus Benedikto konsistorijoje 2013 metų vasario 11 dieną patvirtinta, kad kanonizacijos procesas baigtas. Popiežius Pranciškus 2013 metų gegužės 12 dieną paskelbė Mariją Gvadelupą šventąja.
Popiežius Pranciškus kanonizacijos iškilmėse kalbėjo: „Evangelijoje pagal Joną Jėzus sako Tėvui: „Aš pagarsinau tavo vardą ir dar garsinsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose“ (Jn 17, 26). Šios meilės liudijimą mes turime duoti savo kasdieniu gyvenimu. Tai puikiai žinojo ir šventoji Marija Gvadalupė Garsija Zavala, atsisakiusi patogaus gyvenimo ir atsiliepusi į Jėzaus kvietimą liudydama meilę vargšams ir sergantiesiems.“
Motina Lupita klūpėdavo ant ligoninės grindų priešais ligonius ir apleistuosius, kad švelniai ir su atjauta jiems patarnautų. Tai ir reiškia „ paliesti Viešpaties kūną“. Vargšai, apleistieji, ligoniai, atstumtieji yra Viešpaties kūnas.
Taigi Motina Lupita lietė Viešpaties kūną ir mokė mus visus taip elgtis: nesigėdyti, nebijoti, nejausti nenoro liesti Kristaus kūną. Dar ir šiandien jos dvasinės dukros siekia atspindėti dievišką meilę artimo meilės darbuose, nesibaiminant aukotis ir visas kliūtis įveikti ar ištverti su švelnumu ir apaštališka kantrybe.
Popiežius Pranciškus kalbėjo, kad ši nauja meksikietė šventoji kviečia mus taip ylėti, kaip Jėzus mus myli, o tai reiškia ne užsidaryti savyje, savo asmeninėse problemose, savo idėjose, savo interesuose, šitame mažame pasaulėlyje, kuris mums taip kenkia, bet išeiti ir eiti prie tų, kuriems reikia atidumo, supratimo, pagalbos, kad jiems perteiktume Dievo meilės artumą konkrečiais tikro atsidavimo ir atjautos gestais.
Popiežius Pranciškus kviečia: „Gėrėdamiesi šventaisiais, šiandien mes turime savęs klausti: Ką turiu daryti, kad būčiau ištikimas Kristui? Ar aš turiu drąsos skelbti tikėjimą? Ar esu dėmesingas kitam žmogui, ar pastebiu, kam reikia pagalbos, ar myliu savo brolius ir seseris? Prašykime, kad Mergelei Marijai ir naujiems šventiesiems užtariant, Viešpats pripildytų mūsų gyvenimą džiaugsmo ir savo meilės.“
Parengta pagal Vatikano radijo inf.
