01
07 /
2015
RUBRIKĄ REMIA SRTF:
Liepos 16-ąją Bažnyčios liturginiame kalendoriuje – Švč. M. Marija Škaplierinė, dar vadinama Karmelio kalno Švč. Mergele Marija. Škaplieriaus (lot. scapula, scapulare – pečių apdangalas) kaip sakramentalijos kilmė tiesiogiai siejama su karmelitų ordinu. Pasak istorinių raštų, 1251 m. Kembridže, Anglijoje, karmelitų ordino generolui Simonui Stokui apsireiškusi Švč. Mergelė Marija įteikė jam karmelitų vienuolių aprangos dalį – rudąjį škaplierių – kaip išsigelbėjimo nuo skaistyklos kančių ženklą. Menant Dievo Motinos tartus žodžius, ši dovana skirta ne tik vienuoliams karmelitams, bet ir visiems, dėvintiems škaplierių, juo tikintiems ir atgailaujantiems: Mylimas sūnau, priimk šį ordino škaplierių kaip mano ženklą. Tai privilegija tau ir visiems karmelitams. Kas jį dėvės, nepatirs amžinosios ugnies ir bus išgelbėtas. Tai yra išganymo ženklas, apsauga pavojuose, taikos ir sandoros laidas.
Karmelitų ordino iniciatyva steigėsi tikinčiųjų bendruomenės, vadinamosios Škaplierinės brolijos, skleidusios pamaldumą, susijusį su šia devocionalija. Už ordino ribų paplitęs vienuoliškasis škaplieriaus drabužis netruko modifikuotis į du juostele simetriškai sujungtus mažučius vilnos audeklo gabalėlius, papuoštus Švč. M. Marijos ir Jėzaus Kristaus monogramomis arba karmelitų ordino herbu. Nuo tada vienuolių nešiojamas škaplierius pradėtas vadinti didžiuoju, o brolijų narių – mažuoju. Mažieji karmelitų škaplieriai oficialiai įteisinti tik 1592 m. Nuo XVI a. pabaigos jie pasklido po Europą. O XX a. pradžioje vietoje mažojo škaplieriaus pasauliečiams leista nešioti medalikėlį su Švč. Jėzaus Širdies ir Dievo Motinos paveikslu (1910 m. gruodžio 16 d. popiežiaus Pijaus X nutarimas).
Karmelio Dievo Motinos šventė, į liturginį kalendorių įvesta XIV a., visuotinio pripažinimo Europoje sulaukė tik 1587 m., kai popiežius Sikstas V oficialiai patvirtino šv. Simono Stoko viziją ir suteikė jai liturginį Sabbatinum privilegium statusą. Popiežiaus bulėje sakoma, kad visi nešiojantys škaplierių bus išvaduoti iš skaistyklos kančių pirmąjį šeštadienį po mirties.
Karmelitiškosios maldingumo formos plačiai pasklido Škaplieriaus brolijų dėka. Jų iniciatyva buvo įrengiamos Švč. M. Marijos Škaplierinės koplyčios, altoriai, tapomi paveikslai ir kita. Istoriniai šaltiniai liudija, kad XVII–XIX a. I p. Lietuvoje veikė per tris dešimtis Šv. Škaplieriaus brolijų. Karmelio kalno Švč. M. Marijos atlaidų šventė Lietuvoje vyko arba tebevyksta net trisdešimt šešiose parapijose, o Švč. M. Marijos Škaplierinės titulą lig šiol tebeturi Adutiškio, Druskininkų, Kernavės, Linkuvos, Margininkų, Pumpėnų ir Seirijų bažnyčios. Žinia, karmelitų vienuolijos gyvavimas mūsų krašte nutrūko XIX a. II p. ir tik XX a. pabaigoje karmelitės vėl sugrįžo į Lietuvą – 1994 m. Paštuvoje atsikūrė Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės ir šv. Juozapo basųjų karmeličių vienuolynas.
Švč. M. Marijos Škaplierinės paveikslas iš Tryškių Švč. Trejybės bažnyčios, publikuojamas „Magnificat“ viršelyje, mena karmelitų klestėjimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje laikus. Tryškiuose pirmieji maldos namai atsirado XVII a. pradžioje Telšių seniūno Andriaus Valavičiaus rūpesčiu, o dabartinė Švč. Trejybės bažnyčia iškilo 1751 m. Bažnyčios šoninėje navoje įrengtas Švč. M. Marijos Škaplierinės altorius neabejotinai sukurtas profesionalaus meistro XVII a. pabaigoje. Šiame altoriuje yra to paties laiko Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės paveikslas; jį dengia sidabruoti ir auksuoti puošnūs kalstyti aptaisai. Tryškių Švč. M. Marijos Škaplierinės paveikslas priskirtinas Šventojo pokalbio (Sacra Conversazione) ikonografinės schemos paveikslų grupei, kai Dievo Motina ir Sūnus vaizduojami drauge su šventaisiais, Bažnyčios globėjais ar vienuolinių ordinų steigėjais. Tikėtina, kad šio tapybos darbo užsakovai priklausė basųjų karmelitų aplinkai, nes paveiksle vaizduojami abu naujai susikūrusios ordino atšakos atstovai: reformatorė šv. Teresė Avilietė ir basųjų karmelitų vyrų vienuolijų įkūrėjas šv. Kryžiaus Jonas.
Šv. Teresė – garsioji Ispanijos vienuolė mistikė, Bažnyčios mokytoja, kurios veikla turėjo įtakos kontrreformacijos sustiprėjimui visoje Europoje – yra bene dažniausiai vaizduojama karmelitų šventoji, adoruojanti Dievo Motiną. Šiemet Bažnyčia mini 500-ąsias šv. Teresės Avilietės gimimo metines. Tryškių paveiksle naujojo ordino lyderė šv. Teresė vaizduojama Švč. M. Marijos dešinėje. Tai – ypatingos pagarbos ženklas, nes pagal krikščioniškosios ikonografijos tradiciją Švč. M. Marijos dešinėje vieta skiriama vyriškajai žmonijos daliai, o kairėje – moterims. Šioje drobėje Dievo Motinai iš kairės – vienuolis karmelitas šv. Kryžiaus Jonas. Rašytojas, poetas ir mistikas, šv. Teresės Avilietės bendražygis, jos įtakoje tapęs reformatorių šalininku ir basųjų karmelitų vienuolynų įkūrėju. Škaplieriaus sakramentalijos teikimas šiems ordino šventiesiems – tai pasitikėjimo ir atsidavimo Švč. M. Marijos globai išraiška bei įpareigojimas puoselėti jos dovanotą šv. Škaplieriaus privilegiją.
Švč. M. Marijos Škaplierinės paveikslui reprezentatyvumo atspalvį suteikia statiškos ir orios vaizduojamųjų figūros, sudarančios trikampę kompoziciją. Puošnumo estetika atsiskleidžia per meniškus aptaisus, dengiančius Marijos ir Sūnaus drabužius, vienuoliškus šventųjų Teresės ir Kryžiaus Jono apdarus. Metalo aptaisais dengti ir tradiciniai marijinių atvaizdų atributai: 12 žvaigždžių vainikas, Marijos karūna, mažųjų škaplierių sakramentalijos bei Kūdikio Jėzaus ir šventųjų karmelitų galvas gaubiančios spindulių aureolės.
Tryškių Švč. M. Marijos Škaplierinės paveikslo kilmė šiuo metu dar nėra išsamiai ištirta. Iš XVIII a. šaltinių žinoma, kad Tryškių bažnyčioje būta ir procesijų altorėlio su Švč. M. Marijos Škaplierinės atvaizdu, kuris galimai atkartojo altoriaus paveikslo kompoziciją. Gilesni istoriniai tyrimai atskleistų aptariamo paveikslo užsakovus, pirmavaizdį, autorystę ar ryšį su konkrečiu vienuolynu. Tikėkime, kad sakralinės dailės kūriniai, kaip karmelitiškojo maldingumo tradicijų liudytojai, vis dažniau sulauks tyrėjų dėmesio, ir naujai prabilę vėl mums primins rudąjį škaplierių kaip Švč. Mergelės Marijos globos ženklą bei įsipareigojimą sekti Jėzumi Kristumi.
Dr. Aurelija Rusteikienė
