Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu Jėzumi ir šv. Jonu Krikštytoju

Ispanų tapytojo Fransisko de Surbarano (Francisco de Zurbaran, 1598–1669) 1662 m. sukurtame paveiksle skleidžiasi Jėzaus Kristaus, Jono Krikštytojo ir Švč. Mergelės Marijos santykių tema, apimanti keletą teminių aspektų. Fransiskas de Surbaranas dailės tyrinėtojų laikomas vienu iškiliausių XVII a. ispanų baroko atstovų, taip pat italų tapytojo Karavadžo (Michelangelo Merisi da Caravaggio, 1571–1610) sekėju. De Surbarano kūryba išsiskiria ryškių spalvų arba monochrominių atspalvių figūromis, šviesos ir tamsos kontrastais, laipsniškai šviesėjančiais ar tamsėjančiais tonais.

Didžiąją menininko kūrybos dalį sudaro evangelinės scenos, šventųjų gyvenimo istorijos ir vizijos. Jis yra sukūręs ir didikų portretų, paveikslų istorine tema. Dailininkas atliko užsakymus Ispanijos karaliui Pilypui IV: dekoravo karaliaus šventinį laivą, kūrė paveikslus mitologine Heraklio žygių tema karališkiesiems rūmams Madride. Fransisko de Surbarano darbai perteikia vieną iš jo bruožų – reiklumą dirbti savo kraštui. Jo paveikslai galėjo būti ir devocinių praktikų liudytojai anuomet veikusiose Švč. Mergelės Marijos kongregacijose.

Dailininkas gimė netoli Sevilijos įsikūrusių smulkių pirklių šeimoje. Jo tėvams pasirūpinus, apie 1614–1615 m. Fransiską dailės mokyti sutiko Sevilijos tapytojas Pedras Diasas Vijanueva (Pedro Díaz de Villanueva). De Surbaranas ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu tapė paveikslus daugumai Sevilijos vienuolynų. Po 1658 m., jam išvykus į Madridą, užsakymų vienuolynams sumažėjo. Paskutiniaisiais gyvenimo metais dailininkas, manoma, tapė tik savo aplinkai. Didžiausią jo kūrybos dalį sudaro tapybos serijos. Viena jų – kūriniai, vaizduojantys Švč. Mergelę Mariją.

Paveiksle „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu Jėzumi ir šv. Jonu Krikštytoju“, remiantis sena tradicija, Marija pavaizduota su Jėzumi viena, be kitų suaugusiųjų. Galima manyti, kad tapydamas Švč. Dievo Motiną dailininkas pasirėmė ankstesniųjų amžių atvaizdais, kuriuose Kūdikėlis būdavo vaizduojamas dešinėje Švč. Mergelės Marijos pusėje. Ji šiame paveiksle parodyta raudona suknia, apsigaubusi mėlynu apsiaustu, kurį dailininkas galbūt norėjo sulieti su krentančiomis lengvomis tamsių plaukų sruogomis. Marija pavaizduota vos palenkusi galvą, galbūt stebinti Kūdikėlį Jėzų ir Joną Krikštytoją, akimirką panirusi į apmąstymus. Dešiniąja ranka ji prilaiko Jėzų, kairėje laiko maldyną, netoliese padėta vaisių lėkštė. Kūdikėlis Jėzus nutapytas lyg norintis apglėbti Joną Krikštytoją, kuris tradiciškai vaizduojamas dėvintis kupranugario vilnos apdarą. Jonas Krikštytojas tarsi nori priglausti Jėzaus ranką, galbūt laukia leidimo eiti pirma jo ir būti „tyruose šaukiančiojo“ balsu: „Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“ (Lk 3, 4).

Svarbu paminėti dar vieną teminį aspektą. Švč. Mergelės Marijos žvilgsnį traukiantis mažas avinėlis paveiksle simbolizuoja Kristaus pasiaukojimą. Prie avinėlio pavaizduota pergamento skiautė, kurioje įrašyta dailininko signatūra ir paveikslo data. Jeigu maldyną vertintume kaip evangelijų knygos įvaizdį, galėtume suprasti dailininko perteiktą idėją: de Surbaranas paveikslą tapė galbūt norėdamas palikti liudijimą apie savo kūrybą, vildamasis Dievo malone, kurią dailininko paveiksluose perteikė vaisiai.

Jungiantis vienai temai su kita, šiame dailininko paveiksle įžvelgiami Evangelijos tarpsniai, Jėzaus Kristaus ir Dievo Motinos gyvenimas, kuris atskiriamas nuo šv. Jono Krikštytojo gyvenimo. Evangelijoje paminėti šv. Jono Krikštytojo tėvai Zacharijas ir Elzbieta, jo gimimas ir veikla paveiksle tiktai numanomi. Dar prieš Jono Krikštytojo gimimą Mergelė Marija aplankė besilaukiančią Elzbietą. Šventykloje kunigas Zacharijas, paklaustas, kaip pavadins savo sūnų, parašė Jono vardą, ir tuomet atgavo balsą. Kūdikėlio Jėzaus ir šv. Jono Krikštytojo metaforų kalba išreikštas šventųjų pokalbis galbūt padėjo vaizdu atskleisti mintį, kad Jonas Krikštytojas su Jėzumi ir Švč. Mergele Marija atspindi tai, jog visa yra dieviškosios valios išraiška.

Fransisko de Surbarano kūryboje atsispindi jo epochai įprasti vaizdiniai, ano meto išraiškinga tapybos kalba galbūt norėta perteikti Dievo malonės veikimą atskleidžiančius Jėzaus Kristaus ir Švč. Mergelės Marijos gyvenimo momentus.

Dr. Neringa Markauskaitė

• «