01
05 /
2021
Nors šv. Liudviko Marijos Grinjono Monforiečio liturginis minėjimas vyko praėjusį mėnesį, balandžio 28 d., susipažinti su šiuo šventuoju siūlome dabar. Ir turbūt nesunku atspėti, kodėl – šv. Liudvikas Marija yra vienas garsiausių pamaldumo Švč. Mergelei Marijai puoselėtojų. Tad šį gegužės mėnesį, tradiciškai skirtą Mergelei Marijai, mus lydės jo mintys, o čia siūlome susipažinti ir su kitais jo nuveiktais darbais.
Liudvikas Marija Grinjonas (Louis-Marie Grignion) gimė Bretanėje, Prancūzijoje, 1673 m. sausio 31 d. Jis buvo vyriausias iš aštuoniolikos vaikų. Tėvas dirbo advokatu Monfore (Montfort), tačiau tai nesuteikė pakankamai lėšų išmaitinti gausią šeimą. Tad jis nusprendė įsikurti kaime, kur žemės ūkio produktai padėjo visiems namiškiams prasimaitinti. Liudvikas Marija iš pradžių mokėsi jėzuitų mokykloje Rene (Rennes), paskui nusprendė ruoštis kunigystei Paryžiuje. Išvykdamas iš Reno į Paryžių padarė neturto įžadą. 1700 m. buvo įšventintas kunigu ir pasišventė pamokslauti kaimiškose vietovėse (tuo metu vakarinėje ir centrinėje Prancūzijoje buvo organizuojamos misijos į kaimus). Jis pamokslavo Nante ir vietovėse aplink jį, ypač Puatjė. Taip pat perorganizavo šio miesto ligoninę ir buvo paskirtas jos kapelionu.
1706 m. birželio 6 d. Liudvikui Marijai buvo suteikta audiencija pas popiežių Klemensą XI, jis tikėjosi būti išsiųstas į tolimas misijas, tačiau popiežius paprašė likti Prancūzijoje ir suteikė jam apaštališkojo misionieriaus titulą. Grįžęs į Prancūziją pradėjo savo apaštališkąsias misijas. Dešimt metų iki mirties Liudvikas Marija Grinjonas pamokslavo dešimtyje vyskupijų. 1712 m. parašė savo garsiausiąjį ir svarbiausiąjį veikalą – „Traktatą apie tobulą pamaldumą Švč. Mergelei Marijai“.
Po kunigystės šventimų jis labai troško įkurti misionierišką kongregaciją – Marijos draugiją – į kurią susiburtų tinkamai suformuoti kunigai ir katechetai. Prieš mirtį teturėjo du bendradarbius. Bet jam mirus šis branduolys išsiplėtė dviem kryptimis: veikė Marijos draugija (monforiečiai) – vienuolinė kaimo misionierių kongregacija – ir Šventosios Dvasios brolių, vėliau pasivadinusi Šventojo Gabrieliaus broliais, kongregacija, besirūpinanti krikščionišku vaikų ir jaunuolių ugdymu. Taip pat drauge su pal. Marija Liudvika Trišė (Marie-Louise Trichet) įsteigė Išminties dukterų kongregaciją, atsidėjusią ligonių slaugai ir vargšų globai.
Liudvikas Marija mirė būdamas 43 metų, 1716 m. balandžio 28 d., per vieną iš parapijinių misijų, išsekęs nuo nuovargio ir išpažinčių klausymo. Per paskutinį pamokslą jis kalbėjo apie Jėzaus švelnumą, o paskutinieji pamokslo žodžiai skambėjo taip: „Keliaukime, mano brangieji bičiuliai, keliaukime į rojų. Kad ir ką laimime būdami čia, rojus nepalyginti vertingiau.“ Liudvikas Marija Grinjonas Monforietis 1888 m. sausio 22 d. popiežiaus Leono XIII paskelbtas palaimintuoju, o 1947 m. liepos 20 d. Pijus XII jį kanonizavo.
Kaip minėta, „Traktatas apie tobulą pamaldumą Švč. Mergelei Marijai“ yra svarbiausias jo veikalas. Jame Liudvikas Marija išdėstė tradiciją, kuria remiantis Marija yra išganymo tarpininkė: „Ji yra tikrasis tikrų Dievo vaikų vilties pagrindas.“ Todėl, pasak autoriaus, „krikščioniui labai verta visiškai atsiduoti Dievo Motinos meilei, nes Marija be perstojo užtaria žmones Jėzui ir Tėvui, o kadangi yra nekaltai pradėtoji, neturinti nuodėmės, Dievas negali nepriimti jos prašymų.“
Liudviko Marijos Grinjono Monforiečio pasiūlytą pasiaukojimą Marijai dažnai pasirenka tie, kurie nori labiau atsiduoti Mergelei Marijai. Šio pasiaukojimo šerdis yra šie žodžiai:
„Renkuosi šiandien tave, o Marija, viso dangiškojo dvaro akivaizdoje, savo Motina ir Karaliene. Perduodu ir pašvenčiu tau, kaip vergas, savo kūną ir sielą, savo vidines ir išorines gėrybes, ir net savo buvusių, dabartinių ir būsimų gerų darbų vertę. Visiškai ir galutinai perduodu tau teisę naudoti mane ir be išimties visa, kas man priklauso, savo nuožiūra, didesnei Dievo garbei laike ir amžinybėje.“
Per vieną audienciją, 2000 m. spalio 13 d., popiežius Jonas Paulius II pasakojo, kaip jo dvasios tėvas, dar tebebūnant pogrindinėje seminarijoje, rekomendavo perskaityti ir apmąstyti „Traktatą apie tobulą pamaldumą Švč. Mergelei Marijai“: „Skaičiau ir skaičiau iš naujo, kelis kartus, su dideliu dvasiniu susidėjimu, šią vertingą mažutę asketinę knygelę melsvu, sodos išmargintu viršeliu.“
Kaip rašo apaštališkajame laiške Rosarium Virginis Mariae, vyskupiškąjį ir popiežiškąjį devizą Totus Tuus („Visas tavo“) Jonas Paulius II pasirinko Liudviko Marijos mokymo įkvėptas. Popiežius taip paaiškina šį pasirinkimą: „Šventojo Liudviko Marijos Grinjono Monforiečio dėka supratau, kad tikras pamaldumas Dievo Motinai iš tiesų yra kristocentriškas, giliai įsišaknijęs Trejybės, o taip pat Įsikūnijimo ir Atpirkimo slėpiniuose.“
Parengė br. Ivan Demeure
