01
02 /
2016
„Dievas yra kupinas gailestingumo“, – garsiai šaukia šv. Paulius, ir šis šauksmas kyla iš giliausios jo asmeninės patirties, nes, pasak Pauliaus, „buvo manęs pasigailėta“ (1 Tim 1, 16). Bet Pauliaus patirtis nėra visai unikali, ji kyla į Izraelio patirties, liudijamos kiekviename Šventojo Rašto puslapyje.
Gailestingas gerumas
Skyrę laiko gerai apmąstyti visą išganymo istoriją, ten atrasime ne Dievą keršytoją, bet švelnaus ir gailestingo Dievo veidą. Viešpats, atmestas stabą pasidirbinusios tautos, taip apie save kalba Mozei: „Esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės.“ (Iš 34, 6) Tokia yra jo esybė! Ir kaip tik dėl šios priežasties, nepaisant visų Izraelio paklydimų, nuodėmių, neištikimybės Sandorai, Jis lieka ištikimas tam, kas Jis yra: tai gailestingas ir maloningas gerumas. Būtent čia šaknijasi visos tautos ir kiekvieno jos nario pasitikėjimas: nors gailestingumo patirtis yra bendra, tuo pačiu ji yra ir intymus vidinio slėpinio atkūrimas. Apie tai liudija Dovydas, garsusis karalius ir nusidėjėlis: „Iš savo begalinio gailestingumo sunaikink maištingus mano darbus. Širdies, sugrudusios ir atgailaujančios, Dieve, tu juk neatstumsi.“ (Ps 50, 3. 19) Dievas taip veikia dėl visos tautos ir dėl kiekvieno žmogaus. Pranašai neklydo, visus žmones vadindami vienu vardu – „nuotaka“, kuriai Dievas atleidžia klaidas, neištikimybę ir išdavystes. „Kai Izraelis buvo vaikas, aš jį pamilau, – tvirtina Ozėjas. – Nebausiu tavęs degančiu įniršiu, […] nes aš esu Dievas, o ne žmogus, – Šventasis tarp jūsų.“ (Oz 11, 1. 9) Būdamas gailestingas, Dievas leidžia žvilgtelti į nesuvokiamą savo šventumo slėpinį.
Įvykdymo metas
„Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą“, – paskelbė Jėzus prieš savo kančią. Visas Jėzaus gyvenimas perteikia Tėvo atjautą žmonijai. Savosios tarnystės pradžioje Jėzus pareiškė, kad „atėjo įvykdymo metas“ (Mk 1, 15) – Dievas, išklausęs savosios tautos raudas dėl vargų, atėjo galutinai jos išgelbėti. Kai kurie Jėzaus palyginimai labai aiškiai kalba apie gailestingumą. Be abejo, tai palyginimai iš Luko Evangelijos 15 skyriaus – apie paklydusią avelę, pamestą drachmą, sūnų palaidūną ir 10-ojo skyriaus pasakojimas apie gerąjį samarietį. Šiuose palyginimuose Jėzus paaiškina savo elgesį su žmonėmis – su tavimi, manimi, kiekvienu iš mūsų – ir leidžia pamatyti Tėvo elgesį. Bet Jėzaus auka „už jus“ (Lk 22, 19) ir „už daugelį“ (Mt 26, 28) daug stipriau nei palyginimai parodo, kiek siekia Dievo gailestingumas. Tėvas vietoje mūsų, per savo Sūnų, prisiima nuodėmės padarinius, naikinančius gyvenimą, ir dar kartą mus pagimdo gyvenimui: „O vis tai iš Dievo, kuris mus per Kristų sutaikino su savimi.“ (2 Kor 5, 18)
„Nepažinti Raštų reiškia nepažinti Kristaus“, – yra pasakęs šv. Jeronimas. Gailestingumo metai – puiki proga sugrįžti prie Šventojo Rašto, kad jame atrastume gailestingąjį Tėvo veidą.
Benedikta Diukatel (Bénédicte Ducatel),
vertė Ieva Venskevičiūtė
GAILESTINGUMO JUBILIEJAUS MALDA
Viešpatie Jėzau Kristau,
Tu mus mokei, kad būtume gailestingi
kaip dangiškasis Tėvas,
Tu mums sakei: kas regi Tave, tas regi ir Tėvą.
Parodyk mums savo veidą, ir mes išgelbėti būsim.
Meilės kupinas Tavo žvilgsnis išlaisvino Zachiejų
ir Matą iš godumo;
svetimautoją ir Magdalietę – iš laimės ieškojimo
vien kūriniuose;
pravirkdė Petrą po išdavystės,
o atgailaujančiam plėšikui pažadėjo Rojų.
Padaryk, kad žodžius, Tavo ìštartus samarietei,
kiekvienas išgirstume lyg sau pasakytus:
Jei tu pažintum Dievo dovaną!
Tu esi regimasis veidas neregimojo Tėvo,
Dievo, kuris labiausiai parodo savo visagalybę
atleisdamas ir pasigailėdamas, –
padaryk, kad Bažnyčia būtų regimasis Tavo veidas –
mūsų Viešpaties, prisikėlusio ir gyvenančio šlovėje.
Tu panorėjai, kad ir Tavo tarnai silpnumu apsivilktų,
idant deramai užjaustų vaikščiojančius nežinojimo
ir paklydimo tamsybėse;
padaryk, kad kiekvienas, bet kurį iš šių tarnų susitikęs,
pasijustų Dievo kviečiamas, mylimas ir išlaisvintas
iš nuodėmių.
Atsiųsk savo Dvasią ir visus pašventink Jos patepimu,
kad Gailestingumo jubiliejus būtų Viešpaties malonės
metai,
o Tavo Bažnyčia su nauju užsidegimu neštų džiugią
naujieną vargdieniams,
kaliniams ir prispaustiesiems skelbtų laisvę,
o akliesiems grąžintų regėjimą.
Užtariant Marijai, Gailestingumo Motinai,
Prašome Tave, kuris su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni
ir viešpatauji per visus amžių amžius.
Amen.
