01
05 /
2015
Keli kilometrai už Vilniaus. Miškas ir kelios trobos. Mozūriškių kaime neseniai iškilo paslaptingas medinis namas. Audeklu pridengti langai saugo didelę šio karkasinio medinuko paslaptį. „Lobių dirbtuvės“ – dar labiau intriguoja medinė iškaba prie įėjimo.
Tris dienas per savaitę čia atvyksta keli kiek kitokie žmonės. Linksmi, geraširdžiai, nedidukai darbininkai visai dienai užsidaro trobelėje ir triūsia.
Baigiantis dienai iš „Lobių dirbtuvės“ jie išeina dar laimingesni ir žvalesni. Jų drabužiai kvepia mediena ir jaukia broliška meile. Jų rankos ką tik nušlifavo, išpjaustė ar suklijavo tai, kas žmonėms teiks šilumą ir primins Viešpaties meilę mažutėliams.
„Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“, – skelbia Evangelija. Kaip tik ši ištrauka ir įkvėpė medžio dirbtuvių, kuriose darbuojasi žmonės su proto negalia, įkūrėjams pavadinimą.
„Nesikrauk lobio žemėje, bet kraukis lobį danguje. Skaitant šį tekstą, mums užstrigo žodis lobis.
Dirbtuvių lobis – tai pirmiausia žmonės su proto negalia, kurie atvažiuoja dirbti. Taip pat gamta, kuri supa dirbtuves, medis, kuris kvepia, kai darbininkai ir atvykstantys žmonės jį pjauna.
Paprastas rankų darbas, kokį dirbo ir Jėzus bei šventasis Juozapas – tai irgi lobis“, – pasakojo viena iš „Lobių dirbtuvės“ įkūrėjų, jų vadovė Vytautė Paškevičiūtė.
Įkvėpė „Arkos“ bendruomenė
Idėja šalia Vilniaus įkurti dirbtuves žmonėms su proto negalia gimė buvusiam „Betzatos“ bendruomenės vadovui Ričardui Lygnugariui. Prieš daug metų jis pamatė tokias dirbtuves Prancūzijoje, „Arkos“ bendruomenėje.
Vyras pamanė: „Jau yra gyvenimo namai žmonėms su proto negalia – Betzatos bendruomenė. Kodėl nesuradus vietos, kur jie galėtų dirbti ir kurti bendruomenę?“
Pradžioje iš Pal. J. Matulaičio socialinio centro keli neįgalieji ir darbuotojas važiuodavo į „Betzatos“ namus ir dirbdavo ten. Vėliau buvo per sudėtinga vienoje vietoje turėti ir gyvenimo namus, ir dirbtuves.
Susibūrė iniciatyvinė grupė. „O gal bandom steigti savarankiškas medžio dirbtuves žmonėms su negalia?“ – svarstė jie. Taip prasidėjo žemės ir finansų paieškos. Galiausiai pernai rugpjūtį Mozūriškių kaime dirbtuvės atvėrė duris darbininkams ir lankytojams.
Neįgaliųjų skaudulys – darbo rinka
Dirbtuvių vadovė V. Paškevičiūtė pasakojo, kad steigti dirbtuves pirmiausia paskatino troškimas kurti bendruomenę su neįgaliaisiais. Ji taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje darbo rinka nepalanki žmonėms su proto negalia.
Kai kurie negalios paliesti žmonės supranta pinigų vertę ir nori užsidirbti, tačiau negali to padaryti – darbo rinka jiems per sudėtinga, jos tempas per greitas, nėra žmogaus, kuris juos palydėtų, jiems pagelbėtų.
„Lietuvoje nėra apsaugotos, neįgaliesiems pritaikytos darbo vietos. Yra mokyklos, užimtumo centrai, egzistuoja individualus palydėjimas, tačiau ką rinktis tiems, kurie pasiekę darbingą amžių norėtų ir galėtų dirbti? Žmogus su proto negalia patenka į laisvą darbo rinką. Viduriuko, kur savarankiškesni žmonės su nedideliais sutrikimais (negalia) galėtų save išreikšti ir būti naudingi, nėra“, – pasakojo dirbtuvių vadovė.
Šiuo metu „Lobių dirbtuvėse“ dirba trys jauni proto negalią turintys vyrai. Vienam – 29, kitam – 35, trečiam 32 metai.
Tris dienas per savaitę iš Pal. J. Matulaičio socialinio centro jie atvažiuoja į dirbtuves. Jiems tai – pirmoji rimta darbovietė.
„Kai dirbam, atsiskleidžia kiekvieno iš jų gebėjimai. Vienam patinka šlifuoti, kitam – išdeginti piešinėlius ant medžio, trečiam – su meistru dirbti prie didelių staklių“, – grožėjosi Vytautė.
Už Šveicarijos paramos pinigus dirbtuvėse atsirado didelės staklės, kuriomis galima gaminti ir didelius gaminius. Neįgaliuosius dirbti apmoko meistras.
Nesaugus elgesys – tik mitas
Vadovė V. Paškevičiūtė pripažįsta, kad žmonėms su negalia reikia daug mokytis, kad jie įvaldytų visas dirbtuvėse veikiančias stakles, įgytų darbinių įgūdžių.
Tačiau ji neigė mitus, kad proto negalią turintys darbuotojai nesugeba atskirti, kas pavojinga dirbtuvėse, o kas saugu. „Mes kalbamės ir jie supranta, kur yra pjūklas, kur elektra, kad su šiais dalykais reikia elgtis atsargiai. Negalvoja įkišti kur nors rankų ar kitaip sau pakenkti“, – patikino Vytautė.
Žmonių su proto negalia tėvai pasitiki dirbtuvės įkūrėjais. Ilgą laiką Vytautė buvo neįgaliųjų vadovė Pal. J. Matulaičio socialiniame centre. Darbuotojų tėvai ją pažįsta ir ja pasitiki. Tiesa, iš pradžių jie nerimavo dėl savo neįgalių vaikų. „Pokyčiai. Reikia važiuoti kažkur kitur, įsidėti pietus. Tėvai daug klausinėjo, norėjo garantijų. Kalbėjomės, atsakėme į klausimus ir jie sutiko išleisti vaikus“, – pasakojo socialinė darbuotoja.
Po kelių mėnesių darbo dirbtuvėse tėvai įsitikino, kad jų suaugę sūnūs iš dirbtuvių grįžta namo laimingi, kitą dieną ir vėl nori važiuoti. Jiems tai – didžiausias rodiklis, kad viskas sekasi gerai
Džiaugiasi užsakymais
Dirbtuvių tikslas nėra uždirbti kuo daugiau pinigų. Tai būdas kurtis žmonių su proto negalia bendruomenei, galimybė jiems švęsti gyvenimą.
„Darbas labai teigiamai veikia žmones su negalia. Kaip hipoterapija, meno terapija, taip ir darbo terapija“, – pasakojo viena pirmųjų projekto savanorių ir kūrėjų.
Žmonėms su negalia namuose paprastai nėra galimybės atsiskleisti. Artimieji jiems padaro valgyti, sutvarko namus, neįgalieji turi mažai atsakomybės namuose. Jų draugų ratas yra labai siauras.
„Dirbtuvėse jie turi savo užduotį, jie patiria, kas tai yra komandinis darbas, pasijunta lygiaverčiai. Svarbiausias ne darbas, bet kaip dirbama kartu – jie pasijunta visaverčiai. Jie džiaugiasi užsakymais, kad kiti pirks jų darbus. Jiems svarbu būti naudingais kitiems žmonėms“, – dėstė Vytautė.
Neįgalieji itin mėgsta, kai ateina laikas dalytis darbus. Dienos pradžioje visi susitaria, kas ką veiks. Jei nepabaigia, kitą dieną tęsia vakar pradėtus darbus. Taip jie pasijunta savarankiški, patys už save atsakingi. Žmonėms su proto negalia tai teikia didelį pasitenkinimą. Yra kai kas, ką jie gali patys nuveikti.
Nuo rašomojo stalo iki klauptuko maldai
Nors dirbtuvių tikslas – bendruomenė, svarbu ir kokybiškas darbo rezultatas. Dirbtuvėms nestinga užsakymų. Įvairios organizacijos, žinančios Betzatos bendruomenę ir Pal. J. Matulaičio socialinį centrą bei medžio dirbtuves, užsisako jiems reikiamų medinių daiktų.
Didžiausias iki šiol „Lobių dirbtuvėse“ suręstas baldas – rašomasis stalas. Žmonės su proto negalia kartu su meistru taip pat yra pagaminę rankšluostinių vaikų darželiui, maldos klauptukų, medinį žaidimą, suvenyrų, žvakidžių, kryželių, raktų pakabukų.
Neries regioninis parkas etnografiniam kaimui užsakė senovines langines ir langų apvadus su raižiniais.
Prieš Kalėdas neįgalieji padarė daug žvakidžių, kurias patys pardavinėjo kalėdinėje mugėje. Žvakides taip pat platino katalikiški knygynai. Ta proga neįgalieji gavo pirmąjį savo kuklų uždarbį – po 30 litų.
Siekiama, kad dirbtuvės išsilaikytų iš užsakymų ir įvairių socialinių projektų.
Dievo dovanos – draugai ir pagalbininkai
Dirbtuvės – ne tik neįgaliųjų darbo vieta. Į jas gali ateiti visi, kas nori patirti bendrystės džiaugsmą. „Mums svarbu, kad dirbtuvės būtų susitikimų vieta. Kviečiame savanorius į talką, svečius į rankdarbių vakarus, siūlome jiems atrasti lobį savyje, kituose žmonėse, aplinkoje“, – pasakojo Vytautė.
„Lobių dirbtuves“ jau aplankė kelios vaikų ir suaugusiųjų grupės, vyko advento rankdarbių vakaras šeimoms ir jaunimui, vasaros stovyklos ir rekolekcijos.
Dirbtuvių bendruomenė jaučia ne vieno geradario palaikymą. Viena įmonė padovanojo specialią vatą dirbtuvių apšiltinimui, kita – čerpes stogui.
„Dievas atsiunčia gerus žmones. Neseniai gerumu nustebino vienas meistras. Jis dovanojo itin vertingas knygas apie medžio apdirbimą, pažadėjo išmokyti žmones su negalia restauruoti baldus. Vis laukiau, kada jis paprašys atlygio už pagalbą, tačiau jis tai daro iš entuziazmo“, – džiaugėsi Vytautė.
Neseniai į komandą įsitraukė jaunas Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Jam patinka dirbti su neįgaliais žmonėmis. Jis svajoja ne tik darbuotis su jais kaip amatininkas, bet ir kurti meniškus medžio gaminius.
Akys krypsta į kryžių
Dirbtuvėse retsykiais suskamba maldos žodžiai. Neįgalieji ir jų pagalbininkai laimina maistą ir pavalgę dėkoja už jį. Iš namų atsineštus pietus bendruomenė valgo kartu.
„Turime pasikabinę savo darytą šv. Damijono kryžių. Retsykiais akys pakyla į jį. Malda asmeninė, trumpa – lyg atsidūsėjimas“, – savo potyriu dalijosi Vytautė.
Maldos akimirkų patiria ir darbininkai. Kartą vienas jų iš medžio detalių dėliojo paveikslėlį. Pažvelgęs į kryžių, ėmė dėlioti panašios formos figūrėlę. „Aš darysiu kryžių“, – pasakė ir vėl įsmeigė akis į ant sienos kabantį Nukryžiuotąjį.
Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bendruomenei „Lobių dirbtuvės“ neseniai gamino šventųjų statulėles. Per pietus visas jas susistatė ant lango. Krintantys saulės spinduliai nuo statulėlių į valgytojus metė šešėlį. „Valgom su visais šventaisiais“, – šyptelėjo Vytautė.
Apskritai darbininkams tikra palaima, kai jų rankose gimsta dirbiniai Bažnyčiai. „Smagu pasitarnauti – ar šventieji, ar žuvelių formos raktų pakabukai, ar žvakidės – viskas Viešpaties garbei“, – pasakojo dirbtuvių vadovė.
Prašo maldos ir pagalbos
Įkūrėjams norėtųsi, kad dirbtuvėse galėtų dirbti daugiau žmonių su proto negalia.
„Turime vietos daržui, pjaunamoms pievoms. Svajojame, kad žmonės galėtų ir pjauti žolę, rūpintis daržu, virti uogienes. Vienas pastatėlis su didelėm staklėm – per maža erdvė šiai svajonei“, – pasakojo Vytautė.
Vienas fondas jau paskyrė paramą antram pastatui statyti, todėl svajonės greitai gali išsipildyti. Ketinama dirbtuvėse įdarbinti 10 žmonių su proto negalia.
Vytautė kvietė „Magnificat“ skaitytojus melstis už dirbtuvių bendruomenę. Netrukus į jas bus kviečiami nauji žmonės. „Tegu Viešpats pakviečia tuos, kuriems tai labiausiai reikalinga“, – maldos intencija dalijosi Vytautė.
Taip pat dirbtuvėms galima padėti talkinant savanoriškais darbais arba paremiant 2 proc. nuo mokesčių bei kitokia finansine parama.
Norintys pabūti su ypatingais medžio meistrais gali kreiptis ir susitarę aplankyti dirbtuves, kartu su neįgaliaisiais užsiimti rankdarbiais ar tiesiog išgerti arbatos.
Visą informaciją apie „Lobių dirbtuves“ galima rasti interneto svetainėje www.lobiudirbtuves.lt arba paskambinus dirbtuvių vadovei Vytautei Paškevičiūtei tel. 8 610 37172.
