Priėmimas yra meilės išraiška, to dinamiško atvirumo, kuris skatina mus atkreipti dėmesį į kitus, siekti geriausio jų gyvenime (plg. FT, 91–94) ir kuris savo tyrumu yra Dievo įkvėpta meilė. Jei visuomenė persmelkta atvirumo ir priėmimo nuostatos, ji tampa pajėgi integruoti visus savo narius, net ir tuos, kurie dėl įvairių priežasčių yra „egzistenciniai svetimšaliai“ arba „slapti tremtiniai“, kokiais kartais tampa, pavyzdžiui, neįgalieji ar pagyvenę žmonės (plg. FT, 97–98). Kalbant apie šį meilės aspektą, pagrindinė nuoroda yra pirmoji Benedikto XVI enciklika Deus caritas est.
Antrasis Fratelli tutti žingsnis, kurį jums siūlau, yra 141 punktas. Cituoju jį visą: „Tikroji įvairių pasaulio šalių kokybė matuojama gebėjimu mąstyti ne tik kaip šalis, bet ir kaip žmonijos šeima, o tai ypač atsiskleidžia kritiniais laikotarpiais. Uždaras nacionalizmas galiausiai parodo savo negebėjimą nesavanaudiškai duoti, klaidingą įsitikinimą, kad galės siekti plėtros, nepaisydamas šalia esančiojo žlugimo, ir kad bus saugesnis, jei užsidarys nuo kitų. Į imigrantą žiūrima kaip į uzurpatorių, kuris neturi ką pasiūlyti. Tad pradedama naiviai manyti, kad vargšai yra pavojingi ar nenaudingi, o galingieji – dosnūs geradariai. Ateitį turės tik tokia socialinė ir politinė kultūra, kuri puoselės nesavanaudišką priėmimą.“ Skaitome 4 skyrių, pavadintą „Visam pasauliui atverta širdis“, kur kalbama apie „nesavanaudišką priėmimą“ (plg. FT, 139–141). Nesavanaudiškumo aspektas yra esminis siekiant kurti brolystę ir socialinę draugystę. Norėčiau jums pabrėžti paskutinį sakinį: „Ateitį turės tik tokia socialinė ir politinė kultūra, kuri puoselės nesavanaudišką priėmimą.“ Nesavanaudiškas priėmimas. Dažnai kalbame apie imigrantų indėlį, kurį jie įneša ar gali įnešti į juos priimančią visuomenę. Tai tiesa ir tai svarbu. Tačiau esminis kriterijus yra ne asmens naudingumas, o asmuo kaip vertybė savaime. Kitas nusipelno būti priimtas ne tiek dėl to, ką jis turi, gali turėti ar duoti, bet dėl to, kas jis yra.
Mane visada stebino tai, kad Senajame Testamente – Pranašų, Istorinėse knygose – nuolat minimi trys žmonės, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį: našlė, našlaitis ir svetimšalis. Ir Pakartoto Įstatymo knygoje, Išėjimo knygoje […], Kunigų knygoje kartojama: dėmesys, rūpinimasis našlėmis, svetimšaliais, našlaičiais. Ši tema nuolat kartojasi. Pavyzdžiui: „Jei pjauni derlių, neik jo rinkti antrą kartą: kas ten lieka, palik ateiviui, našlaičiui ar našlei.“ Visada taip. Svarbu sugrįžti prie šios priėmimo tradicijos, priimti tuos, kurie nieko neturi arba išgyvena sunkią situaciją.
Popiežius Pranciškus, Kreipimasis į Sakrofano „Fraterna Domus“
asociacijos organizuoto susitikimo dalyvius, 2023 m. kovo 9 d.
„Magnificat“ vertimas.
Drauge su popiežiumi Pranciškumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve,
štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija birželio mėnesį:
Melskime, kad nuo karo ar bado bėgantys migrantai, priversti keliauti, nepaisydami pavojų ir smurto, būtų priglausti ir rastų naujų gyvenimo galimybių juos priimančiose šalyse.